Anot „Air Baltic“ pranešimo spaudai, atnaujintas verslo planas numato lėktuvų parko mažinimą artimiausiais metais ir skrydžių atnaujinimą iš pradžių tik 22 „Airbus A220-300“ orlaiviais. Taip pat atsižvelgta į keleivių sumažėjimą 2020-2021 metais. Tuo pat metu numatytas grįžimas į augimo laikotarpį bei 50 A220-300 orlaivių naudojimas 2023-ųjų pabaigoje.
Bendrovės vykdomasis direktorius Martinas Gaussas pabrėžė, jog naujoms oro susisiekimo sąlygomis būtini rimti ir aiškūs sprendimai augimui atnaujinti.
„Naujas verslo planas mums leis Baltijos šalims teikti labai efektyvias oro susisiekimo paslaugas“, – sakė jis.
„Air Baltic“ verslo planą „Destination-2025“ pirmąkart pristatė 2018-ųjų gegužę. Jis numato skrydžių maršrutų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos tinklo plėtrą, apimant pagrindinius Europos tranzito mazgus, žymiai padidinant keleivių skaičių.
Visus skrydžius iš Baltijos šalių nuo kovo 17-osios laikinai sustabdžiusi „Air Baltic“ nuo to laiko iš Rygos vykdo tik užsakomuosius repatriacijos reisus bei gabena krovinius.
Praėjusio mėnesio pabaigoje „Air Baltic“ pranešė, jog yra priversta laikinai atleisti apie 700, arba bemaž 40 proc., darbuotojų.
Kovo pabaigoje Latvijos vyriausybė pritarė nacionalinės oro vežėjos pagrindinio kapitalo didinimui 150 mln. eurų, siekiant pagerinti šios bendrovės finansinę padėtį koronaviruso pandemijos sukeltos krizės laikotarpiu.
Šio mėnesio pradžioje „Air Baltic“ paskelbė, jog dėl besitęsiančios ir sunkiai prognozuojamos COVID-19 pandemijos krizės atšauksianti beveik pusę skrydžių, planuotų laikotarpiu nuo balandžio 15-osios iki spalio 31 dienos.
2019-aisiais „Air Baltic“ pajamos augo 23,1 proc. iki 503,2 mln. eurų, patirtas 7,729 mln. eurų grynasis nuostolis (užpernai uždirbta 5,4 mln. eurų grynojo pelno).
Valstybė valdo 80,05 proc. „Air Baltic“ akcijų, o likusios akcijos priklauso Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonei „Aircraft Leasing 1“.
