Jau šį sekmadienį suspėję bilietus į atidarymo renginį įsigyti svečiai galės pirmieji išvysti neatpažįstamai pasikeitusį akvariumą, kviečiantį į intriguojančią kelionę nuo Lietuvos upelio, ežero per Baltijos ir Šiaurės jūras į tropinius vandenis.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, po rekonstrukcijos muziejuje sumontuoti 24 akvariumai, kuriuose įsikurs iki 100 šiltųjų vandenų ir 60 gėlavandenių žuvų ir bestuburių rūšių. Tai bent tris kartus daugiau negu buvo anksčiau. Tarp jų lankytojai galės išvysti tropinių vandenų žuvis,didžiuosius eršketus, susipažinti su Baltijos jūros medūzomis.
Anot S.Karaliaus, lankytojus labiausiai domina didelės arba kažkuo neįprastos žuvys – dėmesį pritraukiančios spalvomis, dygliuotumu ar neįprastomis formomis. Viename akvariumų bus galima išvysti nuodingas žuvis, kurią žmogui suvalgius ar netikėtai įdūrus ištiktų mirtis. Atskirtas teminis akvariumas atskleidžia kaip žuvys sugyvena su jūrų ežiais. Norintiems ne tik pasidairyti, bet ir pagilinti žinias pagelbės stovai su kompiuterine informacija, kur bus galima rasti informacijos apie žuvis, jų rūšis.
Didesni akvariumai
S.Karaliaus teigimu, akvariumų skaičius po rekonstrukcijos liko nepakitęs, tačiau keliasdešimt kartų padidėjo jų tūriai bei formos. Kai kuriuose akvariumuose gyvūnų vaizdas padidintas. Smalsuoliai turės galimybę akvariumo gyvenimą išvysti ir iš vidaus. Neabejojama, jog tai bus itin smagus potyris vaikams, mat po vienu iš akvariumų įrengtos specialios nišos ir įkišus galvą į sferinį išgaubimą bus galima iš arti išvysti povandeninį gyvenimą.
„Akvariumų yra 24, o jų talpa nuo 50 litrų iki 50 t. Anksčiau buvo trijų tipų akvariumai, nuo 1 iki 6 tonos, buvo vienodi visiškai, dabar kiekvienas skiriasi savo forma, atlieka savo funkciją, galima pasižiūrėti per kupolą, sumažintą ar padidintą vaizdą“, – pasakojo S.Karalius.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, jai pačiai buvęs kone stebuklas, kuomet nuo akvariumų nuėmus plėvelę išvydo, koks skaidrus vanduo yra akvariumuose. Vadovės teigimu, didžiausias pasikeitimas, nematomas lankytojui, ir yra vandens paruošimo sistema. Technologijoms prireikė paskirti visą pastato rūsį.
„Iš namudinio akvariumo tapome fabriku, kuris gamina ir leidžia gyvūnams sudaryti puikias sąlygas gyvenimui čia“, – sako O.Žalienė.
Įspūdingos žuvys
Akvariumai suskirstyti pagal temas, juose pristatomos vadinamosios tėvyninės žuvys, tai yra Lietuvos upėse, ežeruose, Kuršių mariose bei Baltijos jūroje gyvenančios žuvys, supažindinama su glaudžiai susijusios Šiaurės jūros povandeniniu pasauliu.
Bene spalvingiausia ekspozicija koralinių rifų ir tropinių zonų akvariumuose. Septyniuose tam skirtuose akvariumuose bus galima įsitikinti, kokia spalvinga yra koralinio rifo fauna, žuvys, bestuburiai.
„Stengsimės parodyti iki šimto įvairių rūšių, įvairių formų žuvų“, – pasakojo S.Karalius.
Kol kas ekspozicijos nėra pilnai užpildytos, mat kai kurios žuvys apgyvendintos vadinamuosiuose karantino akvariumuose. Iš įvairių pasaulio regionų, Indonezijos, Filipinų, Karibų jūros, Havajų ir kitur atvežtos žuvys adaptaciniam periodui įleidžiamos į laikinus akvariumus. Taip siekiama apsisaugoti nuo pavojingų ligų, kurios gali patekti į ekspozicinius akvariumus. Priklausomai nuo rūšies karantine žuvys stebimos nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių.
Unikalus tunelis
Pagrindinė rekonstruoto muziejaus akvariumo puošmena ir naujiena, masinanti lankytojus, – tai 25 m ilgio perregimas akrilo tunelis. Jis įrengtas po pagrindiniu baseinu, kuriame, stebindami savo dydžiu ir išvaizda, plaukioja už Arvydą Sabonį ilgesni eršketai, siekiantys net 2,3 metro. Juos daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos jūrų muziejus specialiu lėktuvo reisu parsigabeno iš Volgos žiočių. Eršketai gyvena iki šimto metų ir užauga net iki dešimties metrų.
Pagrindinė rekonstruoto muziejaus akvariumo puošmena ir naujiena, masinanti lankytojus, – tai 25 m ilgio perregimas akrilo tunelis.
Pasak specialistų, Vakarų Europos akvariumuose jie reti, dažniausiai virš tunelių plaukioja rykliai. Pavasariop, pasiekus reikiamą druskingumą, į šį baseiną bus įleistos ir rajos. Dugnas primena tikrą jūros dugną: jame yra ir nuskendęs laivas, ir kitos detalės. Tai suteikia romantiškų emocijų ir padeda lankytojams įsivaizduoti realų jūros gyvenimą.
Prie šio tunelio statybos prisidėjo Prancūzijos kompanija „Coutant Aquariums – Alter-Ego“. Inžinierius – darbų vadovas Christophe'as Cuninas pasakojo, jog tunelis pagamintas iš itin patvarios medžiagos, akrilo, yra 8 cm storio. Šešios tunelio sekcijos buvo pagamintos Prancūzijoje ir sumontuotos jas atgabenus į akvariumą. Šio tunelio statybos buvo didelis iššūkis projektą įgyvendinusiai kompanijai, nepaisant to, kad tokie darbai jiems ne naujiena, mat tunelį teko rengti ne naujame, o rekonstruojamame, istoriniame forto pastate.
Atnaujino lauko baseinus
Akvariumo rekonstrukcijos dėka ženkliai pagerėjo ir jūrų žinduolių bei paukščių gyvenimo sąlygos. Buvusią cirko areną pakeitė itin erdvus baseinas, kuriame lepinasi Baltijos pilkieji ruoniai.
Rytų Atlanto paprastųjų ruonių ir pingvinų baseinuose yra įrengti povandeniniai interjerai – uolos, primenančios natūralią gamtą. Šiuos gyvūnus lankytojai galės stebėti ir plaukiojančius po vandeniu per didžiulius iliuminatorius. O darbuotojai džiaugiasi, kad speciali automatizuota gyvybės palaikymo sistema leis lengviau pasirūpinti vandens kokybe ir užtikrins gyvūnams geras sąlygas.
Supažindina su Baltijos jūros gyvenimu
Akvariumas praturtintas ir dar viena, itin aktualia ekspozicija, kurios anksčiau nebuvo – Baltijos jūros buveines pristatančia ekspozicija „Baltijos jūra – mūsų namai“, kurioje lankytojas sužinos artimiausios mums jūros formavimosi istoriją, susipažins su čia žiemojančiais paukščiais, biologine įvairove, kurią lemia skirtingos buveinės.
Ne vienas nustebs, pamatęs tipiško Baltijos jūros priekrantės gyventojo – jūrų tarakono šimtus kartų padidintą vaizdą, o ekologinės elgsenos mokysis tyrinėdamas menininkės Auksės Petrulienės parengtą interaktyvią instaliaciją, pasakojančią prie Klaipėdos krantų sudužusio naftos tanklaivio „Globe Asimi“ istoriją.
Atsirado ir erdvės parodoms. Startuoja naujoji parodų konceptualia edukacine-menine garso instaliacija „Vandens gyvenimo linija“. Pasak autorių, tai nebylus pasikalbėjimas po vandeniu ir virš vandens, padedantis ne tik įsivaizduoti, o ir patiems išgirsti tai, ką girdi gyvenantys vandenyje. Garso instaliacija skirta ekologinei elgsenai ugdyti, taršos būdams identifikuoti.
Jūrų muziejus, atidarydamas akvariumą, žengia dar vieną drąsų žingsnį – vienas iš pirmųjų Lietuvos muziejų atidarė ir suvenyrų parduotuvę, kurios siekis – ne tik suteikti galimybę įsigyti autentišką, tiesiogiai su muziejaus eksponatais ir tema susijusį suvenyrą, bet ir plėtoti šią sferą, sekant Vakarų Europos muziejų patirtimi, kaip atskirą ekonominę veiklą.
Akvariumo rekonstrukcijos investicinio projekto vertė – beveik 15 mln Eur. Iš jų 3 mln. Eur – muziejaus investicija, likusi suma buvo skirta iš biudžeto.
Visą gruodį akvariumas bus atviras lankytojams penkias dienas per savaitę: nuo trečiadienio iki sekmadienio. Po Naujųjų darbo laikas priklausys nuo lankytojų srautų.