Į vos už kelių kilometrų nuo Palangos nutolusį poilsio ir pramogų kompleksą, kaip ši vieta vadinasi, minios žmonių plūsta ir žiemą, ir vasarą. Jeigu orai prasti, čia lankytojų vis tiek nestinga – juk nebūtina pramogauti, galima tiesiog pavalgyti. Tad ir šių metų vasara, privertusi už galvų stvertis ir aimanuoti Palangos verslininkus, šiam kompleksui itin nepakenkė.
Dvidešimtmetis istorijos
„HBH Palanga“ istorija prasidėjo prieš 20 metų – apie tai dabar byloja kiekvienas restorano padavėjas, pasipuošęs marškinėliais su tokią sukaktį primenančiu įrašu. Pirmajame šioje vietoje atidarytame barelyje tilpdavo vos 18 žmonių. Dabar, jei tikėsime „HBH Palanga“ interneto svetaine, čia vienu metu gali tilpti net iki pusantro tūkstančio norinčiųjų pavalgyti.
Maistas šioje vietoje, per pastaruosius metus supurtytoje ne vieno skandalo dėl šeimyninių šeimininkų nesutarimų, išliko skanus, o porcijos didelės. Net ir kainos, palyginti su tos pačios Palangos J.Basanavičiaus gatvės kavinėmis ir restoranais, – nesikandžioja.
Pramogų „HBH Palanga“ gali pasiūlyti gal net daugiau, nei pati Palanga. Ypač kai taip aktyviai plečiasi. Šalia restorano – karuselės, sūpynės, karstyklės vaikams, toliau miške – takai aukštai tarp medžių, žvėrynas, skulptūrų parkas, per kurį gali pasiekti pelkių taką – dar naujovę čia, įrengtą vos pernai.
„Malūnų kaimas“
Dar didesnė naujovė – pramogų parkas „Malūnų kaimas“. Kažkada buvę tušti, gana apleisti pelkėti laukai virto parku su tvenkiniu, čiuožykla į vandenį, vaikų žaidimų aikštelėmis, šaudyklomis. HBH poilsio ir pramogų komplekso šeimininkė Rada Matulevičienė vos ištaiko laiko pasikalbėti tarp darbų – kaip tik planuojamas naujos kavinės „Malūnų kaime“ atidarymas, aplinkui dar verda darbai.
„Kaip ir Palangoje, o ir visoje Lietuvoje, didžiausia problema yra darbuotojų trūkumas. Sunku surinkti virėjų komandą“, – pasiguodžia.
Vis dėlto R.Matulevičienės akys švyti, kai ji pradeda pasakoti apie tai, kaip kilo idėja kompleksą išplėsti „Malūnų kaimu“: „Čia buvo labai netvarkingas dešimties hektarų sklypas, sukrauti akmenys, apžėlę žolės. Aš negaliu pernešti betvarkės, vis ateidavau čia ir galvodavau – reikia kažką padaryti. O man visada taip būna – vos paleidi mintį ir ji ima realizuotis, kartais tereikia pagalvoti ir jau žinau, kad ta mintis realizuosis.“
Bus viešbutis ir vaikų stovykla
Projektą ji pasakoja įsigijusi jau parengtą, tik teko labai greitai suktis – europinę paramą reikėjo išnaudoti per metus. Į kavinę jau teko investuoti patiems, ji projekte nebuvo numatyta, tačiau nuspręsta ją įrengti, kad tėvai turėtų kur pramogaujančių vaikų laukti.
O man visada taip būna – vos paleidi mintį ir ji ima realizuotis, kartais tereikia pagalvoti ir jau žinau, kad ta mintis realizuosis, – sakė R.Matulevičienė.
Tačiau „Malūnų kaimu“ R.Matulevičienė apsiriboti neketina. Priešais tvenkinį ir kavinę esančioje laukymėje kažkada išdygs viešbutis, šalia – kempingas su visais patogumais. O tolėliau esančiame sklype ponia Rada, verslą šiuo metu tvarkanti su savo vaikais, jau irgi regi kai ką naujo.
„Vasarą visos stovyklos būna užimtos, nepakanka vaikams vietų. Tai aš čia planuoju padaryti tokią ūkininko sodybą, kadangi aš pati ūkininkė, nors ten, žinoma, nedirbsiu pati. Bus ūkininkas, kuris vadovaus vaikams, bus mažos trobikės, kur vaikai gyvens, jie ateis pas ūkininką dirbti – jie turės daržus ravėt, gyvulius prižiūrėt, turės valgyt pasigaminti. Bus didžiulis sodas, teks išmokti virti uogienes. Tuose nameliuose galima bus gyventi ir su tėvais, tėvai galės vaikus palikti ir kaip stovykloje, poreikis tikrai tam yra didelis“, – apie būsimąją idėją pasakojo R.Matulevičienė.
Paklausta, iš kur tiek idėjų plėtrai, ponia Rada juokiasi: „Aš nenoriu plėstis, bet kažkaip taip išeina. Tikrai... Taip, yra daugybė minčių visokių, o jos ima ir realizuojasi. Paskui man jau nebeįdomu, aš paleidžiu tuos projektus, mane domina pati kūryba. Aš net nežinau, kiek pas mus alus kainuoja.“
Verslininkė pripažįsta, kad ši vasara „HBH Palanga“ kompleksui buvusi gera, nors ir sulaukta kiek mažiau svečių iš Rusijos – o jie buvę geri klientai, negailintys arbatpinigių ir pan. Tačiau šiuos lankytojus pakeitė kiti, atvyksta daug baltarusių, latvių, lenkų ir tų pačių lietuvių.
