Šįkart siūlau alternatyvų maršrutą po Kairą. Prie Gizos piramidžių, Egipto muziejuje ir Khan Ek Khalili suvenyrų turguje galite apsilankyti ir su ekskursija, bet jei lankysitės Kaire savarankiškai, yra dar keletas vietų, kurios atskleidžia ir įdomią, įvykių turtingą šio didmiesčio istoriją ir daugialypės modernios egiptiečių visuomenės paveikslą.
Digla (Wadi Digla). Wadi arabiškai reiškia išdžiūvusios upės vagą, būtent tai čia ir rasite – tuoj pat už pietinių Kairo priemiesčių plyti išdegusi dykuma su Marso paviršių primenančiu peizažu.
Čia vingiuoja ilgas (apie 30 km) kanjonas, priešistoriniais laikais buvusi upė, kanjono šlaitai – tai įvairiausių formų ir spalvų kalkakmenio uolienos, šen bei ten kyla plokščiaviršūnės kalvos. Kairiečiams pusdienis Digloje atstoja mūsų kraštuose įprastą pasivaikščiojimą miške ar parke – čia žmonės traukia savaitgaliais atsipūsti nuo miesto šurmulio ir ramiai pasiilsėti gamtoje arba prasimano aktyvesnių pramogų – kas bėgioja, kas važinėja dviračiais ar keturračiais, galima net stovyklauti, jei norisi praleisti naktį dykumoje po žvaigždėmis.
Kanjonas ne šiaip paskelbtas saugoma teritorija – jis labai senas (kai kurios uolienos čia stūkso jau 60 milijonų metų), jame gausu priešistorinių laikų fosilijų, o atsidūrę toliau nuo lankomiausių zonų, galite sutikti dykumos gyvūnų – lapių, graužikų, smulkių kanopinių žinduolių, naktį iš olų išlenda šikšnosparniai.
Egiptiečiai didžiuodamiesi lygina Diglą su Didžiuoju kanjonu JAV. Puiki vieta atsipūsti nuo niekada nenuščiūvančio Kairo chaoso, tik, susiruošus čia pabūti ilgiau, būtina pasirūpinti vandens ir maisto atsargomis – vieta laukinė, jokių parduotuvių ar kitų lankytojams skirtų paslaugų nerasite, pavėsio irgi trūksta, todėl karštuoju metų laiku verčiau lankytis ryte ar vakarėjant.
Sijulio sala (Gezirat Siyûl). Ši sala yra pačioje Kairo širdyje, kur Nilo upė vingiuoja pro miesto centrą. Tereikia pereiti kairiečių labai mylimą bronzinių liūtų skulptūromis papuoštą Qasr Al Nil tiltą, nuo kurio stebėti saulėlydį taip taip mėgsta romantiškos porelės, ir jūs – viename prestižiškiausių Kairo rajonų, kurį vietiniai su pasididžiavimu vadina mažuoju Paryžiumi.
Čia įsikūrę daug ambasadų, užsienietiškų kultūros ir mokslo įstaigų, gyvena daug užsieniečių ir senų, pasiturinčių egiptiečių šeimų, bet atklysta ir vargingi miestiečiai – pasislėpti nuo kaitros, pasivaikščioti žaliomis alėjomis ar paspoksoti į blizgias puošnių parduotuvių vitrinas. O kur paprasti egiptiečiai, ten ir šiukšlės, triukšmas, žmonių grūstis ir visokiausių transporto priemonių spūstis... Taigi sala nėra visiškai iščiustyta ir „ekskliuzyvinė“ turtuolių oazė. Vis dėlto ji gerokai švaresnė, žalesnė ir ramesnė nei tipinis Kairo rajonas.
Čia galima aplankyti Kairo Operos teatrą, o geriausia – jame pažiūrėti legendinę operą „Aida“, kuri čia rodoma reguliariai, ar bent jau paklausyti Kairo orkestro koncerto. Sijulyje yra ir iš tolo matomas Kairo bokštas – jo viršuje yra besisukanti kavinė, visai kaip Vilniaus TV bokšte, o atsiverianti panorama – įspūdinga, giedrą dieną galima pamatyti net piramides. Verta apsilankyti, juolab, kad bilietas tekainuoja 20 egiptietiškų svarų.
Sijulį Kairo gurmanai mėgsta ir dėl gerų restoranų gausos – jų čia daug, įvairių pasaulio virtuvių ir įvairiam biudžetui. Romantiška vakarienė ant Nilo krantinės stebint miesto žiburius – kodėl gi ne?
Krikščioniškasis Kairas. Nepamirškite, kad nors Egiptas – daugiausia musulmoniškas valstybė, tai – taip pat ir vienos seniausių krikščionybės atšakų – koptų krikščionių – tėvynė. Krikščioniškojo Kairo širdis – senasis koptų rajonas, vienas seniausių miesto rajonų, kurio siaurose tyliose gatvelėse taip gera pasprukti nuo nesiliaujančio Kairo šurmulio ir paklaidžioti tarp daugybės bažnyčių ir bažnytėlių. Čia Koptų muziejuje galima susipažinti su koptų istorija, o siauruose skersgatviuose nusipirkti rankdarbių ar senų knygų ir grafikos spaudinių.
Heliopolis. Gana naujas, modernus gyvenamasis rajonas, išaugęs aplink labai gražų seną centrą, vadinamą Korba. Savo architektūra Korba primena Europos miestų senamiesčius, čia daug bažnyčių, kultūros įstaigų pastatų, menančių geresnius laikus, kai Kairas buvo pasauliui atviras, kosmopolitiškas ir turtingas miestas su klestinčiu kultūriniu gyvenimu.
Heliopolyje yra ir didžiausias ir moderniausias Kairo prekybos centras „City Stars“, vienas didžiausių Artimuosiuose Rytuose, primenantis Dubajaus prekybos centrus-milžinus.
Jei pirkiniai – jūsų aistra, bet nemėgstate su įkyrokais pardavėjais derėtis triukšminguose rytietiškuose turguose, čia tiesiog būtina užsukti – rasite ir daugybę gerai pažįstamų tarptautinių prekės ženklų, ir egzotinių rytietiškų prekių, ir europiečiams įprastą švarią aplinką bei mandagų, bet neįkyrų aptarnavimą. Galima ir tiesiog paganyti akis į ryškią, kartais ties kičo riba balansuojančią rytietišką prabangą.
Alternatyvūs rajonai ieškantiems aštrių pojūčių
Šių vietų nepavadinsi gražiomis, tačiau jos tikrai įdomios, nors gidai keliautoju retai ten veda, o ir patys kairiečiai ten užsukti vengia – esą pavojinga. Viena tokių vietų – Kairo nekropolis, žinomas kaip Mirusiųjų miestas, arba El-Arafa.
Iš esmės tai – milžiniškos kapinės (6.4 km ilgio), kurių ištakos siekia viduramžius ir Osmanų imperijos laikus, kai šioje teritorijoje buvo pristatyta įmantrių paminklų ir mauzoliejų. Dabar apleistuose mauzoliejuose gyvena skurdžiausi kairiečiai – bedarbiai, elgetos, migrantai iš kaimo vietovių, atvykę į sostinę ieškoti geresnio gyvenimo ir jo neradę.
Gyvenimo sąlygos čia labai skurdžios, sanitarijos – jokios, nemažai kapinių gyventojų užsiima nelegalia veikla, tokia kaip narkotikų prekyba. Bet šiose kapinėse palaidota ir daug žymių istorinių asmenybių, yra ne vienas primirštas ir apleistas architektūros paminklas. Mes lankėmės dienos metu, lydimi draugų egiptiečių, neėmėme jokių brangių daiktų, todėl tariamai pavojingieji gyventojai mūsų nepuolė ir apskritai nekreipė dėmesio, tik vienas kitas vaikėzas iš paskos sušukdavo tai „Hello!“, tai visur girdimą „Welcome to Egypt!“.
Vaikštinėti tarp aptrupėjusių, dulkėmis apneštų šimtmečius menančių mauzoliejų, kuriuose dabar glaudžiasi gyvi žmonės – savotiškas jausmas – gražu, graudu, baugu, didinga... Nugara ne kartą perbėgo šiurpuliukai.
Kita įdomi vieta – Šiukšlių miestas. Tai – taip pat varguolių rajonas, tik jie ne nusikaltėliai, o tikri darbštuoliai. Milžiniškame sąvartyne gyvenantys žmonės veikia lyg gyva šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo gamykla – jie perrenka čia atvežamas šiukšles ir iš jų susikuria savo buitį – radę bet ką vertingo, pataiso, pritaiko savo reikmėms, perparduoda... Dauguma jų – krikščionys, kuriems musulmonų dominuojamame krašte teko tokia nedėkinga šiukšlininkų dalia.
