Upano vietovėje Ekvadoro rytuose esančius namus ir aikštes jungė stulbinantis kelių ir kanalų tinklas, rašoma BBC.
Ši vietovė yra ugnikalnio, sukūrusio turtingą vietinį dirvožemį, šešėlyje, tačiau tai taip pat galėjo lemti visuomenės susinaikinimą.
Nors žinojome apie miestus Pietų Amerikos aukštikalnėse, pavyzdžiui, Maču Pikču (Peru), buvo manoma, kad žmonės gyveno tik klajokliškai arba mažose Amazonės gyvenvietėse.
„Ši gyvenvietė yra senesnė už bet kurią kitą mums žinomą Amazonės vietovę. Turime europocentrinį požiūrį į civilizaciją, tačiau tai rodo, kad turime keisti savo supratimą apie tai, kas yra kultūra ir civilizacija“, – sako profesorius Stephenas Rostainas, Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Prancūzijoje tyrimų direktorius, vadovavęs tyrimui.
„Tai keičia mūsų požiūrį į Amazonijos kultūras. Dauguma žmonių įsivaizduoja mažas grupes, tikriausiai nuogas, gyvenančias nameliuose ir valančias žemę – tai rodo, kad senovės žmonės gyveno sudėtingose miestų visuomenėse“, – sako vienas iš autorių Antoine'as Dorisonas.
Archeologų teigimu, miestas buvo pastatytas maždaug prieš 2500 metų, o žmonės jame gyveno iki 1000 metų.
Sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek žmonių ten gyveno vienu metu, tačiau mokslininkai teigia, kad jų tikrai buvo 10 000, jei ne 100 000.
Archeologai derino antžeminius kasinėjimus su 300 kv. km teritorijos tyrimu, naudodami lėktuvu skraidinamus lazerinius jutiklius, kurie galėjo nustatyti miesto liekanas po tankiais augalais ir medžiais.
Naudojant šią LiDAR technologiją rasta 6000 stačiakampių platformų, kurių matmenys yra maždaug 20 m x 10 m ir 2–3 m aukščio.
Jos buvo išdėstytos grupėmis po 3–6 vienetus aplink aikštę su centrine platforma.
Tai keičia mūsų požiūrį į Amazonijos kultūras.
Mokslininkai mano, kad daugelis jų buvo gyvenamieji namai, tačiau kai kurios buvo skirtos apeiginiams tikslams. Viename iš Kilamopės kompleksų buvo 140 m ir 40 m dydžio platforma.
Jos buvo statomos įkalnėse ir ant viršaus suformuojant platformą iš žemės.
Daugelį platformų jungė tiesių kelių ir takų tinklas, įskaitant vieną, kuris tęsėsi 25 km.
Dr. A.Dorisonas sakė, kad šie keliai buvo ryškiausia tyrimo dalis.
„Kelių tinklas yra labai sudėtingas. Jis driekiasi dideliu atstumu, viskas yra sujungta. Ir yra stačių kampų, o tai labai įspūdinga“, – sako jis, aiškindamas, kad tiesų kelią nutiesti daug sunkiau nei tokį, kuris derėtų prie kraštovaizdžio.
Jis mano, kad kai kurie jų turėjo „labai galingą reikšmę“, galbūt susijusią su ceremonija ar tikėjimu.
Mokslininkai taip pat nustatė pylimus su grioviais abiejose pusėse, kurie, jų manymu, buvo kanalai, padėję valdyti gausų regiono vandenį.
Buvo aptikta ir grėsmės miestams ženklų – kai kurie grioviai blokavo įvažiavimus į gyvenvietes ir gali liudyti apie netoliese gyvenančių žmonių keliamą grėsmę.
Pirmą kartą tyrėjai miestų požymių aptiko XX a. septintajame dešimtmetyje, tačiau po 25 metų tyrimų pirmą kartą buvo atliktas išsamus tyrimas.
Jis atskleidė didelę, sudėtingą visuomenę, kuri, atrodo, buvo dar didesnė nei gerai žinomos majų visuomenės Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje.
„Įsivaizduokite, kad atradote kitą civilizaciją, panašią į majų, bet su visiškai kitokia architektūra, žemės naudojimu, keramika“, – sako Ekseterio universiteto archeologijos profesorius José Iriarte, nedalyvavęs šiame tyrime.
Kai kurie radiniai yra „unikalūs“ Pietų Amerikai, aiškina jis, atkreipdamas dėmesį į aštuonkampes ir stačiakampes platformas, išdėstytas kartu.
Pasak jo, akivaizdu, kad visuomenės buvo gerai organizuotos ir tarpusavyje susijusios, ir pabrėžia ilgus įdubusius kelius tarp gyvenviečių.
Jis atskleidė didelę, sudėtingą visuomenę, kuri, atrodo, buvo dar didesnė nei gerai žinomos majų visuomenės.
Apie ten gyvenusius žmones ir jų visuomenę žinoma nedaug.
Platformose rasta duobių ir židinių, taip pat stiklainių, akmenų augalams malti ir degintų sėklų.
Čia gyvenę Kilamopės ir Upano žmonės tikriausiai daugiausia vertėsi žemdirbyste. Žmonės valgė kukurūzus ir saldžiąsias bulves ir tikriausiai gėrė „chicha“ – saldų alų.
Prof. S.Rostainas sako, kad karjeros pradžioje jis buvo įspėtas dėl šių tyrimų, nes mokslininkai manė, kad Amazonėje negyveno jokios senovės žmonių grupės.
„Bet aš esu labai užsispyręs, todėl vis tiek tai padariau. Dabar turiu prisipažinti, kad esu gana laimingas padaręs tokį didelį atradimą“, – sako jis.
Kitas tyrėjų žingsnis – suprasti, kas slypi gretimoje 300 kv. km teritorijoje, kuri dar nebuvo ištirta.
