Juk dar visai neseniai kalbinti specialistai bemaž vieningai tvirtino: ilgas ir kruopštus sprogdinimų Oslo vyriausybiniame kvartale ir žudynių jaunimo vasaros stovykloje planavimas rodo, kad A.B.Breivikas nėra pamišėlis. 1,5 tūkst. puslapių sklandžia anglų kalba žudiko surašytas ir internete paskelbtas manifestas tik įrodo, kad jis – inteligentiškas ir savo veiksmus suvokiantis asmuo.
Tačiau A.B.Breiviko psichologinę ekspertizę atlikę Norvegijos specialistai teigia dėl žudiko diagnozės neabejojantys. Ja visiškai pasitiki ir psichoterapeutas Olegas Lapinas, tikinantis dėl šios diagnozės buvęs tikras „nuo pat pirmos dienos“.
„Net savižudžiai sprogdintojai nesielgia taip, kaip elgėsi A.B.Breivikas, – „15min“ sakė psichologas. – Jie vengia tiesiogiai žudyti vaikus. Yra toks jausmas kaip sąžinė. Jei asmuo jos visiškai neturėtų, jis būtų sociopatinė asmenybė, nesugebanti kitam žmogui pajusti jokių jausmų. Tuo tarpu A.B.Breiviko elgesio motyvacija buvo visiškai neadekvati. Taigi tai vis dėlto buvo kliedesys.“
Neįtelpa į žiaurumo rėmus
Įvairūs Norvegiją sukrėtusio A.B.Breiviko pareiškimai, kaip antai reikalavimas paskirti jį šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, taip pat – reikalavimai, kad karalius Haraldas V atsisakytų posto, o Norvegijos darbininkų partijos vyriausybė atsistatydintų, labiau siejasi su didybe, ir kliedėjimu, o ne su apgalvotais veiksmais, būdingais, pavyzdžiui, teroristams.
Net savižudžiai sprogdintojai nesielgia taip, kaip elgėsi Andersas Behringas Breivikas.
„Vienas dalykas – padėti bombą ir pačiam susisprogdinti ar apšaudyti kitą šalį raketomis, ir visai kitas – vaikščioti ir tiesiogiai šaudyti į paauglius“, – aiškino O.Lapinas.
Pirmuoju atveju yra tam tikras suprantamas politinis pagrindimas. T. y. aš taip elgiuosi, nes mano interesams kyla grėsmė. Tuo tarpu žūstantys civiliai – tai šalutinės aukos. „Tai adekvatus paaiškinimas, kad ir kaip jis skambėtų žmogiškumo prasme. Politiniame mąstyme tai adekvatu. Ir aplinkiniams taip pat atrodo. Gal žiauru, bet adekvatu, – kalbėjo psichologas O.Lapinas. – Tuo tarpu A.B.Breiviko atveju viskas buvo kitaip. Jis pats asmeniškai žudė žmones ir to net nemėgino pateisinti. Jis taip elgėsi, nes manė, kad tai jo pareiga. Jis manė esąs naujasis kryžiuotis. Tai netelpa į politinio žiaurumo rėmus, kurį mes galėtume pateisinti ar suprasti.“
Psichoterapeutas įsitikinęs – A.B.Breivikas yra negydytos šizofrenijos atvejis.
Būdinga didybė
Šizofrenija – tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savo pasaulio sukūrimas, tikrovės nepaisymas ir klaidingas aplinkos suvokimas. Be to, šizofrenija sergantys asmenys yra linkę į savęs sumenkinimą, nihilistinį elgesį arba į savęs didybę.
„Negydoma paranojinė šizofrenija dažniausiai prasideda nuo savo ypatingumo suvokimo ir pereina į didybę – parafreniją, kai žmogus pradeda save laikyti mesijumi, pusdieviu, dievu, – kalbėjo O.Lapinas. – Aplinka tokiam žmogui niekuo negali padėti, nes jis klausosi ne aplinkos, bet savęs paties. Kartais asmuo girdi vidinius balsus, patvirtinančius jam, kad jis yra ypatingas.“ Ši liga neleidžia žmogui realistiškai suvokti savo santykio su tikrove. Ji jam padeda suvokti tik tai, kuo jis vis labiau ir labiau tiki.
Šizofreniją perneša kai kurie genai, tačiau vien jų neužtenka. Dažnai tie genai giminėje reiškiasi kaip uždarumas, ekscentriškumas, lengvos haliucinacijos. Šiam genui keliaujant iš vienos kartos į kitą, vienoje iš jų šizofrenija tampa manifestine – pasireiškia kaip liga. „Tai susiję su tam tikra šeimos aplinka, kurią psichiatrai vadina nediferencijuotu santykiu arba susiliejimu, – kalbėjo psichoterapeutas. – Kai tarp vaiko ir motinos neįvyksta natūralus atsiskyrimas. T. y. kai vaiko vidinis pasaulis tampa lyg sumaišytas motinos vidiniu pasauliu. Kai neatskiriama, kur jis, o kur mama. Tokia psichinė susiliejimo būsena verčia tą geną manifestuoti, pasireikšti kaip ligai.“
Po kelerių metų žmogus, kuris iš pradžių jautėsi ypatingas, jau pradeda jaustis Visatos karaliumi, Jėzumi Kristumi ar dievybės įsikūnijimu, nes vaistai šio proceso nepristabdydavo.
Šiandien šizofrenija dažniausiai smarkiai neišsikeroja – ją pastebėjus paauglystėje asmuo pradedamas gydyti vaistais, neleidžiančiais psichozei vystytis. Po gydymo žmonės paprastai lieka su ypatingumo jausmu, tam tikromis haliucinacijomis, kliedesiu, bet ne didybe.
„Tuo tarpu seniau, kai nebuvo vaistų, žmonės kaip ir A.B.Breivikas dažniausiai nueidavo į didybę. Po kelerių metų žmogus, kuris iš pradžių jautėsi ypatingas, jau pradeda jaustis Visatos karaliumi, Jėzumi Kristumi ar dievybės įsikūnijimu, nes vaistai šio proceso nepristabdydavo. Tai yra procesinis susirgimas. Jis vystosi, keičiasi.“
Pasižymi intelektu
Šizofrenija sergančių žmonių intelektas dažnai būna gana aukštas. Tokiems žmonėms būdingas didelis pažangumas, ypač tiksliuosiuose moksluose. Jie turi gerą mechaninę atmintį, kai kuriuos dalykus suvokia plačiau, geriau ir tiksliau, nei šia liga nesergantys asmenys.
„Tačiau šis instrumentas dažnai nelabai pritaikytas. Šizofrenikui paprastai sunku jį taikyti, nes jo kliedesiai jį nuolat perkelia kur nors kitur, – aiškino psichoterapeutas. – Tai reiškia, kad jie intelektą pradeda naudoti iliuziniams tikslams ir labai daug dėmesio skiria tam, kad gyventų pasaulyje, kurį įsivaizduoja. Jie žino daugiau, nei gali pritaikyti.“
Pasak O.Lapino, šizofrenija netrukdo asmeniui veikti. „Šizofrenikai savo bute gali turėti schemų, planų, ir gali kurti tam tikrus planus daugybę metų. Paranojikai apskritai neretai daug metų dirba įvairiose valstybinėse tarnybose ir yra laikomi pakankamai metodiškais žmonėmis. Tačiau namuose jie realizuoja savo psichotinius planus“, – aiškino psichoterapeutas.
Garsiausi išprotėję žudikai
Edas Geinas (1906–1984 m.). E.Geinas, kaip manoma, nužudė dvi moteris, tačiau jo šiurpus elgesys su savo aukomis netruko įsikūnyti ne viename siaubo filme. 1945-aisiais mirus motinai, E.Geiną pamažėle apsėdo mintys apie moters anatomiją. Jo draugui Gusui prasitarus apie eksperimentus, kuriuos jis norėtų atlikti su moterimis, abu vyrai ėmė iškasinėti kūnus. Tai jie darė dešimtį metų, o jų eksperimentai darėsi vis keistesni. Iškasti kūnai būdavo apipjaustomi, o jų dalys parsinešamos namo. Policija E.Geino namuose rado kaukolių, žmonių galvų, užšaldytų organų, nosių. E.Geinas pripažintas nepakaltinimu ir visą likusią savo gyvenimo dalį praleido psichiatrinėje ligoninėje.
Davidas Berkowitzas (g. 1953 m.). Šis vyras tikėjo, kad jį persekiojo į šunis įsikūniję velniai. Išgirdęs lojančius šunis D.Berkowitzas būdavo įsitikinęs, kad jam liepiama žudyti moteris. Iš viso jis Niujorke nužudė šešias moteris, dar septynias sužeidė. Žudikas buvo nuteistas 365-iems metams kalėjimo.
Albertas Fishas (1870–1936 m.). A.Fishas domėjosi kastracija, lankydavosi viešnamiuose, kur prašydavosi būti plakamas ir mušamas. Jis į visą savo kūną, įskaitant genitalijas, smeigdavosi adatas. Atlikę rentgeną specialistai vyro kūne rado 27 adatas. Būdamas 55-erių A.Fishas ėmė patirti haliucinacijas. Jis įtikėjo, kad Dievas įsakė jam kastruoti jaunus berniukus. Vyrui buvo diagnozuota religinė psichozė. Teigta, kad dėl jos jis žalojo ir žudė žmones. A.Fishui skirta mirties elekros kėdėje bausmė.
Zodiako žudikas (žudė 1968–1969 m.). Zodiako žudiku pramintas asmuo Kalifornijos valstijoje, JAV, nužudė penkis asmenis ir du sužeidė. Šio žudiko nepavyko sulaikyti. Su išoriniu pasauliu jis bendraudavo San Francisko laikraščiams siųsdamas užkoduotus laiškus. Viename iš jų buvo perskaityta tokia žudiko žinutė: „Man patinka žudyti žmones, nes tai labai smagu. Tai smagiau nei žudyti laukinius žvėris miške, nes žmogus yra pats pavojingiausias žvėris. Žudymas mane jaudina. Tai net geriau nei seksas“. Kai kurių jo siųstų žinučių taip ir nepavyko iššifruoti.
