Viešame aukcione parduodamas vaizdingoje Kauno vietoje, Ąžuolyno pakraštyje, esantis 523 kvadratinių metrų pastatas ir 0,4 hektaro žemės, ant kurios jis stovi. Statinio istorija neeilinė, tai buvęs strateginis objektas – pirmoji Lietuvoje veikusi radijo stotis. Pirkėjas kartu su statiniu įgis ir vieną neįprastą atributą – antenų bokštą. Pradinė parduodamo objekto kaina – 0,9 milijono eurų.
„Kadangi pastatas nėra įtrauktas į saugotinų vertybių sąrašą, tikėtina, kad jį įsigijęs pirkėjas pasinaudos galimybe sklype pastatyti kažką kito. Todėl, naudodamiesi paskutine proga apžiūrėti statinį, artimiausiu metu surengsime ekskursiją, kurią ves istorijos žinovas, Kauno tvirtovės VII forto vadovas Vladimiras Orlovas“, – sakė „Superkelionės.lt“ kelionių organizatorius Udrius Armalis.
Ekskursijos dalyviai turės progą pamatyti pastatą iš vidaus. Sužinoti, kodėl buvo naudojami tam tikri konstrukciniai elementai. Pamatyti rūsyje išlikusias autentiškas metalines duris bei iš arti apžiūrėti radijo ryšio antenas.
Paveldosaugininkai – pastatą griauti draudžiama
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas patikslino kelionių organizatoriaus išsakytas mintis.
„Pastatas jau nuo 2013 metų turi kultūros paveldo statinio statusą, kadangi patenka į savivaldybės saugomos Žaliakalnio 1-osios kultūros paveldo vietovės teritoriją, pastatui suteikta 4 kultūrinės vertės kategorija. Jį galima restauruoti, remontuoti, konservuoti, pritaikyti kitai funkcijai (gyvenamajai, komercinei, visuomeninei). Tačiau griauti ar rekonstruoti – draudžiama“, – 15min sakė S.Rimas.
Pagal Kauno miesto savivaldybės vykdomą programą pastatų restauravimo darbams šis pastatas galėtų pretenduoti į savivaldybės paveldotvarkos programos paramą. Iki 50 proc. restauravimo darbų kainos prisidėtų Kauno miesto savivaldybė.
Pastato istorija
1913 metais Kauno tvirtovės ryšio priemonės buvo papildytos radijo ryšio įranga. Šiai įrangai sumontuoti buvo pastatytas strateginės paskirties kazematuotas radijo stoties pastatas.
Statinio paskirtis buvo užtikrinti ryšį su tolimais valdymo centrais, su vadais, kariuomenėmis. Nuo pat pradžių tai turėjo būti betoninis bunkeris su storomis sienomis, kurios atsparios sviediniams.
1915 metais pastatas buvo baigtas, tai buvo tiesiog betoninis bunkeris.
Kai Lietuva tapo nepriklausoma ir atsirado poreikis turėti radijo ryšį, šis bunkeris buvo išrinktas kaip tinkamas radijo stoties darbui. Tam reikėjo pakoreguoti pastato architektūrą. Į pagalbą pasitelkta prancūzų firma, kuri pastatą rekonstravo.
Buvo įrengti langai. Buvęs tamsus ir drėgnas po žeme esantis bunkeris buvo paverstas reprezentaciniu statiniu, taip pat išlaikant jo atsparumą išoriniams veiksniams. Įranga, kuri buvo sumontuota tame pastate, jau leido atlikti balso transliacijas. 1926 metais buvo pradėtos transliuoti radijo laidos.
Statinys viduje buvo prikimštas aparatūros. Jo paskirtis buvo ne užtikrinti patogias darbo vietas diktoriams ar žurnalistams, o laikyti tam tikrus įrengimus, užtikrinant jų atsparumą nuo klimato poveikio ir kitų galimų pavojų. Tai buvo strateginis valstybės objektas.
Radijo laidos iš Kauno buvo transliuojamos iki tol, kol funkcijas perėmė 1950 metais pradėjusi veikti Sitkūnų radijo stotis.
