Atostogauti, pramogauti ar dirbti skrendantiesiems keleiviams kartais atsibosta klausyti šio instruktažo, tad ką jau kalbėti apie skrydžio palydovus, kuriems tai – kasdienybė.
Akivaizdu, skrydžio palydovams reikia kantrybės, nekalbant apie gebėjimą suvaldyti ramybę trikdančias mintis apie pavojingas situacijas aukštai ore.
Kaip tampama bebaimiais ir grakščiai net turbulencijos metu vaikštančiais skrydžio palydovais?
Kodėl mus lydintys „padangių darbuotojai“ pasirinko šią profesiją, ir kas joje vis dėlto sunku? Ponios ir ponai, prisekite diržus, mes leidžiamės.
Reikalavimas išvaizdai – proporcingumas
15min.lt oro bendrovės „Turkish airlines“ kvietimu viešėjo jos skrydžių įgulos rengimo centre (angl. „Turkish Airlines Flight Training Center“). Čia, norintys lėktuvuose dirbti būsimieji stiuardai ir stiuardesės bei pilotai, mokosi darbo danguje ypatybių.
Per metus paruošiama apie 1000 skrydžio palydovų. Apie 70 proc. iš jų – moterys, likę 30 proc. – vyrai. Tiesa, norėdami tapti šios profesijos atstovais, jie turi atitikti keletą reikalavimų.
Skrydžio palydovų profesija apaugusi mitais, kad tokį darbą dirbti gali tik kone modelio išvaizdos žmonės, bet oficialiuose reikalavimuose jokių išskirtinių sąlygų nėra.
Nors skrydžio palydovų profesija apaugusi mitais, pavyzdžiui, kad tokį darbą dirbti gali tik modelio išvaizdos žmonės, oficialiuose reikalavimuose jokių išskirtinių sąlygų nėra – vienintelis reikalavimas kandidato išvaizdai – ūgio ir svorio proporcingumas.
Pateikiamas ir ūgio intervalas: moterys turi būti ne žemesnės nei 160 cm ir ne aukštesnės nei 180 cm. Analogiškas reikalavimas keliamas ir vyrams – 170–190 cm.
Šiame centre skrydžio palydovo profesijai norintis ruoštis kandidatas turi būti baigęs aukštąją mokyklą bei mokėti anglų kalbą bent vidutiniu lygiu (intermediate).
Pageidautina, kad būsimasis lėktuvo įgulos narys kalbėtų ir bent viena iš šių kalbų: persų, vokiečių, arabų prancūzų, kinų, ispanų, japonų, korėjiečių, rusų, italų, tajų, indoneziečių, vietnamiečių, malajų, suahilių.
To reikia, nes „Turkish airlines“ centre ruošiami skrydžio palydovai dirba ne tik Turkijos oro linijose – tokiose kaip kad Onur Air, Atlas Jet, Onur Air, Atlas Jet, Bora Jet, bet ir kitų šalių oro bendrovėse: Asiana Airlines, Afrigiyah Airlines, Ghadames Airlines, Somon Air, Libian Airlines, Jet Stream.
Centre palydovai įgauna teorinių žinių, paragauja praktinio darbo. Pastarajam naudojami įvairiausi simuliatoriai – durų atidarymo, avarinio leidimosi ir t.t. Čia pat yra ir baseinas, kuriame besimokantieji treniruojasi. Mokymo kursas trunka 43 dienas.
Keliavimas – ir privalumas, ir trūkumas
Centre kalbintos šio darbo dar tik besimokančios merginos pasakojo pasirinkusios šią profesiją dėl didžiausio privalumo – galimybės keliauti, aplankyti svečias šalis ir pažinti skirtingų kultūrų žmones.
„O kaip pavojingos situacijos? Ar nebaisu?“ – klausiu. „Ne. Kaip tik, gera jaustis lydere, kuri žino visą informaciją ir galėtų išgelbėti keleivius“, – atsakė viena mokinių.
O štai lėktuve jau dirbantys skrydžio palydovai, nors ir vardino tuos pačius darbo privalumus, kaip ir profesijos dar neragavusios mokinės, atskleidė ir mažiau romantišką šio darbo pusę.
Kai nedirbu – niekada nebekeliauju. Aš noriu pabūti namuose, vienoje vietoje, ant žemės, – sako trejus metus skrydžio palydovu dirbantis vaikinas.
Pasirodo, kelionės ir keleiviai ne tik džiugina.
„Kai nedirbu – niekada nebekeliauju. Aš noriu pabūti namuose, vienoje vietoje, ant žemės“, – sako trejus metus skrydžio palydovu dirbantis vaikinas.
Jis pridūrė, kad ne mažiau nei keliavimas, vargina... keleiviai.
„Dažnai būna tikrai nemandagių, priekabių žmonių, kurie net šaukia ant mūsų. Bet turi valdytis ir mokėti bet kokią situaciją išspręsti“, – pasakoja stiuardas.
Jam antrina kolegė: „Mes turime laikytis procedūrų ir pagal jas elgiamės – jeigu atsakysi tuo pačiu, apšauksi keleivį, būsi tiesiog neprofesionalus.“
Tačiau šyptelėjęs vaikinas pridūrė didžiausią, jo manymu, šio darbo privalumą: „Tu neturi viršininko. Tiksliau, jis kiekvieną pamainą kitas, tad niekada neatsibosta.“
