Nuo 2024 m. sausio 1 d. Peru turizmo ministerija padidino kasdien į Maču Pikču įleidžiamų turistų skaičių iki 4500, o tam tikromis didelio lankytojų srauto dienomis šis skaičius gali siekti net 5600, rašoma BBC.
Šie pakeitimai beveik neabejotinai turės neigiamos įtakos vietovės vientisumui, tačiau Peru tebesitęsiant finansinėms ir politinėms problemoms, vyriausybė siekia padidinti pajamas iš didžiausio turistų traukos objekto. Grynai ekonominiu požiūriu tai suprantama; šalies turizmo valdybos skaičiavimais, 2023 m. ją aplankė 2,2 mln. turistų, t. y. gerokai mažiau nei 2019 m., kai iki kovido pandemijos buvo 4,6 mln. turistų.
Waqra Pukará yra taip toli nuo turistų pamėgtų takų, kad dar visai neseniai net vietiniai gyventojai apie jį mažai ką žinojo.
Dažnai sakoma, kad jei Pietų Amerikoje pamatysite tik vieną vietą, tai turėtų būti Maču Pikču. Tačiau šalyje, kurioje gausu paslaptingų archeologinių vietovių, sumanūs keliautojai, vykstantys į Peru, šiais metais gali išmintingai pasirinkti kitą vietą. Todėl siūlome stulbinantį statinį, apie kurį beveik niekas nėra girdėjęs: Waqra Pukará.
Ši „tvirtovė“ (Waqra Pukará kečujų kalba reiškia „raguota tvirtovė“), esanti maždaug 130 km į pietryčius nuo Maču Pikču, didžiajame Kusko regione, palei Apurimako upę, yra stulbinančiame 4100 m aukštyje – maždaug 1700 m aukščiau nei Maču Pikču, todėl vaizdai nuo jos viršaus yra kur kas didingesni nei nuo bet kokio kito Pietų Amerikos pasaulio stebuklo.
Nors šis objektas yra tik už 60 km nuo inkų sostinės ir turizmo centro Kusko, Waqra Pukará yra taip toli nuo turistų pamėgtų takų, kad dar visai neseniai net vietiniai gyventojai apie jį mažai ką žinojo.
Sara Román, verslo savininkė Kuske, devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje užaugo Sangarará, artimiausiame kaime prie Aqokunka tako, iš kurio iki tvirtovės reikia žygiuoti 2–4 valandas.
Mokytojas paminėjo, kad netoliese yra archeologinė vietovė Waqra Pukará, bet tuo viskas ir baigėsi.
„Vidurinėje mokykloje turėjome pamoką, kuri vadinosi „Peru istorija“ ir apėmė visas Peru kultūras: buvo kalbama apie Naskos, Močės, Čavino, Inkų ir kitas kultūras. Mokytojas paminėjo, kad netoliese yra archeologinė vietovė Waqra Pukará, bet tuo viskas ir baigėsi, – pasakojo S.Román.
– Nieko nesužinojome apie tos vietos svarbą ar istoriją... Man visada buvo smalsu, bet neturėjau galimybės ten nuvykti.“
Tai, kad vieta yra taip arti, o mokykloje apie ją beveik neužsimenama, paskatino S.Román manyti, kad čia nėra nieko ypatingo, ką būtų galima pamatyti.
Turizmas šiame regione yra gana naujas; tarptautiniai keliautojai pradėjo ten vykti tik pastarąjį dešimtmetį. Jos šeimai ir bendruomenei žygiai į kalnus buvo darbas, o ne malonumas – niekas nevažiavo į kalnus atsipalaiduoti ar sužinoti apie inkus.
„Kartą, kai buvau vaikas, su teta ir jos asilais nuvažiavau į Santa Lusiją (kaimą, esantį už 5 km į pietus nuo vietovės), kad iškeisčiau svogūnus, cukrų ir kokamedžio lapus... į bulves ir kukurūzus. Dabar Santa Lusija turi kelią, bet anksčiau jie nieko neturėjo. Iki ten reikėjo eiti mažiausiai 8 valandas, bet į archeologinę vietovę nenuėjome, – apgailestavo S.Román.
– Tik pernai pirmą kartą nuvykau į Waqra Pukará ir man labai patiko kraštovaizdis, panorama.“
Kaip ir apie daugelį kitų Peru ikikolumbinių radimviečių, apie pačią vietovę žinoma labai nedaug. Nors Waqra Pukará turi akivaizdžių inkų architektūros puošmenų ir pakeitimų (jie ilgainiui perėmė tvirtovės kontrolę), kai kurie mano, kad pirminę vietą pastatė kančiai – karinga tauta, klestėjusi prieš inkams ateinant į valdžią.
Apeigoms bei piligrimystėms ji buvo naudojama dar ir iki inkų kultūros.
Tačiau, pasak archeologo Oscaro Montúfaro, Nacionalinio San Antonijaus universiteto (Universidad Nacional de San Antonio Abad del Cusco) absolvento, yra užuominų, kad tvirtovės ištakos siekia dar tolimesnius laikus.
Jis mano, kad Waqra Pukará nebuvo gyvenamoji ar karinė vietovė, pažymėdamas, kad po ja esančios terasos buvo naudojamos apeiginiams augalams, greičiausiai – šioje vietoje aukojamoms aukoms, ir kad dėl savo masto ji nebūtų galėjusi išlaikyti daug gyventojų ištisus metus (pati vietovė užima tik apie 12 akrų).
„Kai inkai atvyko į Waqra Pukará, jie ją paskelbė šventa vieta, tačiau apeigoms bei piligrimystėms ji buvo naudojama dar ir iki inkų kultūros“, – aiškino O.Montúfaras.
