Apleistą atrakcionų parką pasiekiame nusukę vos kelis kilometrus nuo Vilniaus-Kauno magistralės. Teritoriją supa tvora, o sena ir apsitrynusi lentelė ant jos netgi informuoja, kad kažkur parke slepiasi piktas šuo. Tačiau tvora – itin žema, o iš paaukštinimo šalia, leidžiančio ją perlipti išvis be jokių pastangų, galima suprasti, kad žmonės čia lankosi dažnai.
Teritorijos viduje apima keistas jausmas. Keliolika sovietinių atrakcionų – sūpynės, amerikietiški kalneliai, karuselė, autodromas ir taip toliau – tyliai ir ramiai stovi, pamiršti visų, išskyrus vietinius paauglius, kurių čia penktadienio vakare gana gausu ir kuriems apleistas parkas, matyti, yra mėgstama laisvalaikio leidimo vieta.
Kai kurie atrakcionai, ypač žinant aplinkybes, atrodo išsilaikę puikiai – atrodo, tereikia įjungti ir jie važiuos. Kiti – aplūžę, apardyti, kartais net sunku suprasti, kam jie buvo skirti.
Jausmas kaip vėlyvojo sovietmečio muziejuje po atviru dangumi – nors nėra paaiškinamųjų stendų, gidų ir kitų muziejams būdingų atributų, patys atrakcionai ir juos aptarnaujantys betoniniai statiniai, užsikonservavę laike, alsuoja sovietmečio dvasia. Jos nesugadina net grafičiai, kurių ant statinių gausu.
Sovietiniai atrakcionai mano atmintyje yra išlikę tik kaip gilios vaikystės prisiminimas. Bet čia pavyksta atsišviežinti atmintį ir prisiminti, kaip jie atrodė, ne iš nuotraukų.
Nors teritorija apleista ir nesaugoma, jos elementai išlikę neblogai – pavyzdžiui, autodrome vis dar galima rasti aplūžusių, padangomis apjuostų mašinų. Daugelis apžvalgos rato kabinų irgi vis dar kybo, nors jos dabar tikriausiai neatitiktų jokių saugumo reikalavimų.
Užsukus į buvusį administracijos pastatą, išdidžiai pažymėtą rusišku užrašu „Kaca“, galima rasti aplūžusių baldų, besimėtančių 2010 ir 2011 m. „Žmonių“ žurnalų bei „Maximos“ katalogų, rodančių, kad vieta tvarkyta nebuvo jau kurį laiką.
Taip pat – senų žaidimo automatų liekanas. Jos – dar rusiškos ir niekuo neprimena žėrinčių įvairiomis spalvomis dabartinių žaidimo automatų, kurių gausu Palangos Basanavičiaus gatvėje ir panašiose vietose.
Čia vis dar guli ir senos naudojimosi parku taisyklės. Iš jų paaiškėja, kad pas atrakcioną aptarnaujantį darbuotoją būtinai palikti visus nukristi galinčius daiktus, o į raketą vaikai iki 7 metų gali sėsti tik su suaugusiais. Be to, atrakcionuose rūkyti draudžiama, nors už jų ribų, panašu, draudimas negalioja.
Iš tolo nugirdę girgždėjimą pasisukame į tą pusę ir išvystame švytuojančias bei aukštai pakylančias sūpynes – pora vaikinų jomis, vienu iš nedaugelio dar veikiančių atrakcionų, kuriam nereikia elektros, naudojasi pagal paskirtį..
Nors mums surūdijusios ir braškančios sūpynės pasitikėjimo toli gražu nekelia, akivaizdu, kad vietiniam jaunimui jos atrodo pakankamai saugios.
Užsukę į vieną didžiausių buvusio parko pastatų, randame pačią didžiausią – penkių maždaug šešiolikos metų amžiaus jaunuolių – kompaniją, kurie susėdę klausosi muzikos ir apie kažką šnekučiuojasi. Mus jie nulydi smalsiais žvilgsniais, tačiau taip pat pernelyg nesusidomi.
Tačiau tik išėjus paaiškėja, kad mes jiems visgi rūpėjome. Vienas paauglių – matyt, pats drąsiausias – pasiveja mus ir kreipiasi aktualiu jam ir draugams klausimu – „Gal turite parūkyt?“
Nuliūdiname jaunuolį, pranešę, kad nerūkome. Jam apsisukus eiti atgal, dar trumpai paklausinėju apie parką, bet daug šnekėti vaikinas nenusiteikęs.
Prasitaria, kad parką uždarė prieš keletą metų, kad jis su draugais čia lankosi dažnai, kad pašaliniai čia užsuka retai.
Parko puošmena – amerikietiški kalneliai, stebinantys savo aukščiu. Juos puošia angliškas užrašas „Jet Star“, matyti, čia atsiradęs jau Nepriklausomybės laikais, siekiant amerikietiškiems kalneliams suteikti dar daugiau amerikietiškumo.
Vis dėlto, nors parkas daugiau negu du dešimtmečius veikė ir nepriklausomybės epochoje, rusiškų užrašų čia daugiau negu amerikietiškų.
Ant kalnelių mašinų matyti žvaigždės. Žvaigždės, raketos ir panašūs elementai – apskritai dažni atrakcionų dizaino, kiek jo dar išliko, elementai. Akivaizdu, kad kadaise, vos pastatytas, parkas siekė įkvėpti vaikus nuo vaikystės sekti Jurijaus Gagarino pėdomis.
Atrakcionus griaus
Elektrėnų atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“, kaip 15min informavo Elektrėnų savivaldybės administracija, buvo atidarytas 1986 m., o 2013 m. buvo uždarytas, nes neatitiko techninių reikalavimų.
Savivaldybė teigia, kad iki 2020 m. savivaldybės, valstybės biudžeto ir ES lėšomis iki 2020 m. planuoja įgyvendinti projektą, kurio metu buvęs atrakcionų parkas bus konvertuotas į „viešą rekreacinę teritoriją“.
„Įgyvendinant projektą planuojama demontuoti buvusio atrakcionų parko įrenginius, nenaudojamus pastatus pritaikyti investicijoms ir verslo plėtrai, sutvarkytoje teritorijoje įrengti miesto estradą, inžinerinius tinklus, sutvarkyti kraštovaizdį ir želdynus, suremontuoti esamus privažiavimus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, prieplauką su pontoniniu tiltu, mažosios architektūros elementus, apšvietimą“, – rašoma 15min atsiųstuose savivaldybės atsakymuose.
Savivaldybės atstovų teigimu, iki šių metų rugsėjo mėnesio pradžios bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir inicijuojamas viešasis pirkimas rangos darbams atlikti pagal parengtą techninį projektą. Gavusi statybą leidžiantį dokumentą savivaldybė planuoja ir viešą projekto pristatymą visuomenei.
Paraišką gauti ES finansavimą Elektrėnų savivaldybės administracija pateiks spalio 1 d. Savivaldybės administracijos teigimu, tikimasi iki 2018 m. pabaigos atrinkti rangovą ir per 24 mėn. įgyvendinti projektą.
Tad jau 2020 m. pabaigoje, jei šie lūkesčiai išsipildys, iš nuotraukose matomų statinių liks tik prisiminimai. Tačiau kol kas buvęs atrakcionų parkas, nors ir apleistas, anaiptol nėra pamirštas. Vietos paauglius jis traukia savo nuošalumu ir galimybe leisti laiką toli nuo suaugusiųjų, o šiaip smalsuolius – unikaliai užsikonservavusia nesena Lietuvos praeitimi.
