Tokie klausimai kyla ne vienam, svajojančiam apie ekspedicijas į tolimus kraštus. Tačiau priešingai populiariems įsitikinimams, kelionės toli gražu nėra vien pasiturinčiųjų privilegija: tam, kad apkeliautum pasaulį, pakanka šiek tiek vaizduotės, pasiryžimo leistis į kompromisus ir improvizacijų.
Keliauti pigiau, nei gyventi Niujorke
Didžioji dalis žmonių į keliones leidžiasi atostogų metu, tad natūralu, jog pailsėti norisi geruose viešbučiuose, pavalgyti – įdomesniuose restoranuose, papramogauti – kuo įmanoma smagiau. Planuojant tokią poilsinę-pramoginę išvyką, išlaidų tikrai bus nemažai.
Tam, kad apkeliautum pasaulį, pakanka šiek tiek vaizduotės, pasiryžimo leistis į kompromisus ir improvizacijų.
Tačiau jei keliautojas nusiteikia nakvoti palapinėje arba nakvynės namuose, pats gamintis maistą ir pramogauti pėsčiomis kalnuose ar pokalbiais su vietiniais gyventojais, kelionės biudžetas staiga gerokai susitraukia.
„Mano finansai metams – apie 12 000 JAV dolerių (apie 10 000 eurų). Pagrindinės išlaidos – degalai, maistas ir nakvynė, taip pat motociklo priežiūra ir sveikatos draudimas. Keliauti – pigiau, nei gyventi namie“, – sako iš Rod Ailando kilusi Aida Valenti, keliaujanti aplink pasaulį motociklu.
Pasak jos, keliaudama ji stengiasi taupyti. „Žinoma, aš stengiuosi kuo dažniau nakvoti palapinėje arba viešėti pas Couchsurfing (tarptautinis svetingų kelionių entuziastų tinklas, kur galima nemokamai pernakvoti narių namuose – aut. past.) bendraminčius, valgau savo paruoštą maistą ir neišlaidauju tokiems dalykams, kaip „Starbucks“ kava išsinešti, alus ar pietūs geresniuose restoranuose. Tačiau jokiu būdu nesijaučiu vargšė: per dvejus kelionės metus pamatysiu ir patirsiu tiek, kad užteks visam gyvenimui“, – neabejoja Aida.
Jos kelionių finansų politika nėra neįprasta tarp motociklininkų: išsiruošę aplink pasaulį ar tiesiog į ilgas tarpkontinentines keliones, dviejų ratų šalininkai teigia per metus išsisukantys su 10 000–15 000 eurų. Žinoma, jei norisi gerų viešbučių, gurmaniškų vakarienių ir šuolių su parašiutu Kosta Rikoje ar slidinėjimo Alpėse, teks gerokai pakratyti kišenes. Tačiau jei nuotykių galite rasti Mongolijoje, nesibaidote išsikepti kiaušinienės pats ir išmėginti jėgas dviračiu Bolivijos Mirties Kelyje, jūsų banko sąskaita nukentės gerokai mažiau.
Aplink Pietų Ameriką – su mokytojos alga
Elisa Wirkala, Čilės kilmės amerikietė, dirba ispanų kalbos mokytoja Siatle, JAV. Tačiau kiekvienais metais ji leidžiasi į trijų–šešių mėnesių keliones motociklu po Pietų Ameriką, Aziją ir Australiją. Kaip ji tai sugeba, gaudama mokytojos algą?
„Baigusi universitetą likau su didžiule studentės paskola ir be itin įspūdingų perspektyvų: mokytojo darbas nėra gerai apmokamas. Tačiau buvau jauna ir jokiu būdu nenorėjau praleisti pusės gyvenimo vergaudama už paskolas, taigi pasakiau sau: laikas keisti gyvenimą iš esmės.
Remdamasi interneto finansų genijaus Mr. Money Moustache (https://www.mrmoneymustache.com/) patarimais, aukštyn kojomis apverčiau savo įpročius: neišlaidavau niekam – nei pasisėdėjimams baruose su draugais, nei makiažo priemonėms, nepirkau knygų – skolinausi iš draugų arba bibliotekų, neišlaidavau drabužiams – pirkdavau juos panešiotų drabužių parduotuvėse.
Iš pradžių buvo sunku, tačiau vėliau supratau: toks ekstremalus taupymas nėra savęs kankinimas – tiesą sakant, atvirkščiai, tai išlaisvina. Juk tokios daugybės daiktų mums visiškai nereikia, o štai kelionių įspūdžiai – neįperkami“, – pasakoja Elisa.
Per dvejus metus atidavusi studentės paskolą, ji išsiruošė į Pietų Ameriką nedideliu „Honda GL125“ motociklu.
„Per dieną išleisdavau apie 30 dolerių (maždaug 25 eurus) – to man užteko degalams, maistui ir nakvynei. Per mėnesį išsitekdavau maždaug su aštuoniais šimtais dolerių (apie 680 eurų), tačiau aplankiau nepaprasto grožio Čilės Patagonijos ledynus, Argentinos nacionalinius parkus, Maču Pikču Peru, išmaišiau Andų kalnus, pailsėjau Kolumbijoje prie Karibų jūros... Žinoma, turint daugiau pinigų, galima sau leisti skirtingus dalykus, tačiau, manau, jog patirtys svarbiau nei daiktai“, – įsitikinusi Elisa.
Skaitmeninių klajoklių amžius
Iš Didžiosios Britanijos kilusi Catherine Swanson sako, jog didelėmis santaupomis pasigirti negali, o sėdėti namuose nenori – taigi ji dirba kelyje.
„Rašau SEO tekstus įmonėms, kuriu reklaminių lankstinukų tekstus, elektroninių parduotuvių prekių aprašymus, įmonių pranešimus spaudai – imuosi pačių įvairiausių darbų, kuriuos galiu kompiuteriu atlikti iš bet kurio pasaulio kampelio. Kartais mano biuras – paplūdimys Balyje, kartais – kavinaitė Marakeše arba Gvatemalos centras. Negaliu nustygti vietoje, o darbas nuo devynių iki penkių tame pačiame „ofise“ mane paprasčiausiai nužudytų – taigi radau būdą, kaip darbą suderinti su kelionėmis. Esu pati sau viršininkė, pati save išleidžiu atostogų arba pabaru, kad derėtų nuveikti daugiau“, – šypsosi moteris.
„Skaitmeninių klajoklių“ (digital nomads) reiškinys – vis dažnesnis: kuo toliau, tuo daugiau ir tuo įvairesnių darbų galima atlikti internetu, tad skaitmeninę laisvę atradę profesionalai dažnai spjauna į tradicines darbovietes ir leidžiasi į kelią.
„Daug kas mano, jog skaitmeniniais klajokliais gali tapti tik fotografai, grafiniai dizaineriai, rašytojai ar žurnalistai, tačiau tai netiesa. Turiu indę bičiulę, kuri internetu per „Upwork“ sistemą tvarko buhalteriją kelioms įmonėms JAV, ir pažįstamą iš Edinburgo, kuri dirba virtualia asistente. Tereikia šiek tiek išradingumo: internetu galima pardavinėti pačius įvairiausius įgūdžius – žmonės programuoja, koordinuoja renginius, organizuoja vakarėlius, pardavinėja kursus...
Iš esmės, manau, kūrybingai pažiūrėjus, bet kurią profesiją galima perkelti į skaitmeninę erdvę. Esate statybininkas? Galbūt galite imti konsultuoti žmones namų remonto klausimais internetu. Dirbate su pardavimais? Veikiausiai galite panaudoti šiuos įgūdžius elektroninės rinkodaros srityje. Esate ekonomistas? Sukurkite tinklaraštį, padedantį žmonėms spręsti kasdienes finansų problemas. Turint pakankamai motyvacijos, įmanoma viskas“, – neabejoja C.Swanson.
Darbas kelyje
Jei nesinori nerti į skaitmeninius vandenis, darbo galima susirasti ir pakeliui. „Workaway“ (https://www.workaway.info/) ir panašios programos siūlo padirbėti užsienyje už nakvynę ir maistą; atidžiau panaršius internete, galima susirasti įvairių kultūrinių mainų programų, siūlančių trumpalaikį arba sezoninį darbą bet kurioje pasirinktoje šalyje. O jei finansinė bėda ištiko neplanuotai, dažnai darbo kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams galima susirasti vietoje.
„Keliaudama Australijoje turėjau netikėtų išlaidų, tačiau namo dar nesinorėjo, taigi du mėnesius dirbau kanojų ir žygių pėsčiomis gide. Esu alpinistė ir žygių mėgėja, be to, turiu mokytojos diplomą, taigi Australijoje, šalyje, kur tokie nuotykiai itin populiarūs, gidės ir žygių vadovės darbo rasti buvo visai nesunku“, – pasakoja Elisa Wirkala.
Anot merginos, visi mes turime kokių nors įgūdžių – tereikia nepabijoti jų panaudoti.
Kainų kontrastai
Kelionė kelionei nelygu: ekspedicija į Norvegijos šiaurę atsieis gerokai daugiau nei žygis po Centrinę Aziją, o Las Vegasas – brangesnis nei Vindhukas. Akivaizdu, ar ne?
Taigi, planuojant kelionę verta pagalvoti, ar geriau praleisti įspūdžių kupiną mėnesį Kirgizijoje, ar komfortišką savaitę – Šveicarijoje. Pietų ir Centrinė Amerika, Afrika bei dauguma Azijos šalių yra kur kas pigesnės nei JAV, Kanada, Europa ir Australija; be to, Trečiasis pasaulis – itin sparčiai besikeičiančių ir besivystančių šalių katilas, kurį pamatyti geriausias laikas yra... dabar.
„Kažkada kelionė Paryžius–Dakaras buvo tikrų tikriausia dykumų ekspedicija, o šiandien visą kelią galima nesunkiai įveikti asfaltu. Kelionės, kurios Tadžikistane ir Kirgizijoje trukdavo trejetą dienų ar net savaitę, dabar užima kelias valandas – keliai tiesiami ir asfaltuojami kasmet. Indijos Himalajų regionas keičiasi dar sparčiau...
Tai mums, vakariečiams, norisi pamatyti autentišką Kongą ar tikrą, nesuvaidintą stepių mongolų gyvenimą. Tačiau gyvenimas neatpažįstamai keičiasi visur, taigi paskubėkite krautis lagaminų.
Taigi, jei norisi pamatyti tikrai atokius, egzotiškus kraštus, išlaikiusius savo autentiką, aplink pasaulį reikia ruoštis ne po dešimtmečio, o dabar“, – sako Aleksandra Trzaskowska, ekstremalių motociklų kelionių agentūros „ADV Factory“ savininkė.
Pasak jos, žinoma, kiek egoistiška pasaulį laikyti savo žaidimų aikštele – nauji keliai, geresnė infrastruktūra ir kylančios kainos yra puikios naujienos vietiniams gyventojams.
„Tai mums, vakariečiams, norisi pamatyti autentišką Kongą ar tikrą, nesuvaidintą stepių mongolų gyvenimą. Tačiau gyvenimas neatpažįstamai keičiasi visur, taigi paskubėkite krautis lagaminų“, – pataria Aleksandra.