Kambodžą pasiekėme paryčiais. Taupydami pinigus snūstelėjome netoliese esančiame parkelyje: tai visiškai normalu, nepatraukėme savo gultais nė menkiausio dėmesio.
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (I): Tailando salose nebeliko nuoširdumo
-
Makalius: „Brangiausia kelionės aplink pasaulį dalis – jūsų asmeninis laikas“
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (III): transseksualai – kitokie žmonės tarp mūsų
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (IV): meditacija Mount Iglit – Baco parke ir atokvėpis Zambales
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (V): viso gero Filipinams, labas Vietnamui, kuriame nebėra rusų
Išsimiegoję sėdome į autobusą ir po šešių valandų atvykome į Pnompenį. Kambodžos sostinėje praleidome dieną.
Pasisukioję čia sėdome į autobusą ir nubildėjome į Sianukvilį. Mūsų planas čia buvo aplankyti „Kazantip Republic“ – vieną didžiausių elektroninės muzikos festivalių.
Tačiau organizatorių nesutarimai su vyriausybe įkalino nežinomybėje tūkstančius žmonių, nes festivalis vėluoja.
Čia labai šilta, jūra graži ir dar vienas dalykas: nėra įstatymo, draudžiančio kanapių („žolės“) rūkymą. Tad didelė dalis keliautojų suka pro šią vietą būtent dėl to.Laukdami apžiūrėjome miestelį, kuris labai jaukus. Yra vietų, kur gali pavalgyti ypač skanių ir tikrų indiškų patiekalų už juokingas kainas.
Kai suglumę nebežinojome, ką daryti, jie ėmė reikalauti kyšio: „Jei norite vairuotojo teisių, nupirkite mums alaus“. Teko vykdyti reikalavimą – nupirkome kelias skardines alaus.
Šiomis dienomis mes ir visi vietiniai švenčia Naujus metus, todėl gyvenimo kainos truputį pakilusios, tačiau tuoj vėl kris.
Nuotykių netrūksta. Pavyzdžiui, vieną dieną mus važiuojančius motociklu sustabdė vietinė policija.
Paprašę parodyti vairuotojo pažymėjimą ir išvydę kažkokį Europos Sąjungoje galiojantį dokumentą, pasakė, kad tinka tik Kambodžoje išduotas pažymėjimas.
Kai suglumę nebežinojome, ką daryti, jie ėmė reikalauti kyšio: „Jei norite vairuotojo teisių, nupirkite mums alaus“. Teko vykdyti reikalavimą – nupirkome kelias skardines alaus.
Vis daugiau šypsausi ir suprantu: anksčiau keliaujant mūsų komandoje buvo per daug žmonių. Likę dviese lengviau apsisprendžiame, ką daryti, kur eiti, nebėra nereikalingo žodžių chaoso. Pagaliau ramybė!
Dar Vietname nusipirkau naują knygelę savo mintims, išgyvenimams bei prisiminimams užrašyti, todėl dabar daug laiko skiriu perrašyti viską iš telefono į knygelę. Juk išliekamoji vertė didesnė, o gal kada ir kokią rašliavą viešai pristatysiu!
Kartą vakare važiuodamas namo prisiminiau save vaikystėje. Kai mindamas dviračio pedalus kilau į aukštą kalną, vedamas minties, kad leistis bus nepalyginamai smagiau. O skriedamas nuo jo, smarkiai griuvau...
Šis prisiminimas sukėlė mintis: ką rinkčiausi dabar: ar būti viršuje, ant kalno, kur ramu? Ar iššūkių pilną nusileidimą su ilga, bet tikra kelione atgal į kalną?Taip gyvendami ruošiamės kovo 3 dienai, kada iškeliausime į tylos stovyklą. Dešimt dienų būsime visiškoje tyloje. Tai tikrai bus išbandymas.
