O pirmąją rugsėjo savaitę čia apsilankiau ir aš. Gyvenau Rodo salos pakraštyje, Iksijos miestelyje, esančiame per 6 kilometrus nuo Rodo salos sostinės, Rodo miesto, trijų su puse žvaigždučių viešbutyje „Belair“.
Pirmieji įspūdžiai Rode: graikui draugas kiekvienas
Nors graikai – tikrų tikriausi pietiečiai ir turėtų pasižymėti karštakošiškumu, Rodo saloje to nepamatysite – kur kas didesnė karštakošė šalia jų jaučiausi aš. Jau pirmąją dieną, nepaisydama itin didelio karščio, dėl kurio vos išėjus laukan buvo sunku net įkvėpti, norėjau lėkti iš viešbučio, skubėti į miestą, pamatyti graikišką kasdienybę, įsijausti į graikišką gyvenimo ritmą ir spėti patirti kaip įmanoma daugiau. „Kur tu leki“, „kalbėk lėčiau“, „nėra reikalo skubėti“, „ne, šiandien savaitgalis, niekas nedirba“, „oi, teks paėjėti, čia tikrai labai toli – gal už pusantro kilometro“ – taip skambėjo pirmieji graikų atsakymai į mano it iš giedro dangaus juos užklupusius klausimus.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Visi mano sutikti graikai pasirodė esą itin ramūs ir geranoriški – susitikus turisto ir graiko žvilgsniams, šis būtinai pamojuos, pasisveikins, paklaus kaip sekasi, vakarieniaujant restorane prieis pasiteirauti, ar viskas gerai, ką veikei perdien ir kur pametei šypseną, o ir sutiktas gatvėje mandagiai pakalbins. Net kai vienoje užeigoje netyčia prasidrėskiau koją, tą vos pamatęs graikas barmenas suskubo atnešti man pleistrą! Galbūt ir neturėtų būti keista – visa Rodo sala nusėta mažyčiais miesteliais, tad ir vietiniai rodosi esą kur kas paprastesni nei didmiesčių gyventojai. Priešingai nei daugelyje kitų lietuvių mėgiamų užsienio kurortų, čia vietinių dėmesys nėra įkyrus, o atvirkščiai – kuria itin draugišką atmosferą ir papuošia atostogas.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Vis dėlto, kur kas daugiau nei graikų čia galima sutikti turistų – jau pirmąją dieną susipažinau su galybe poilsiautojų iš Anglijos, Izraelio, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rumunijos ir kitų Europos šalių. Rodo sala jų gretose – itin populiarus kurortas. Turistų gausa turi ir savų privalumų – jų dėka kone kiekvienas graikas puikiai kalba angliškai, taigi susišnekėti saloje nėra sudėtinga. Tiesa, problemų gali kilti rusiškai šnekantiems poilsiautojams – priešingai nei kituose kurortuose, čia ši kalba skamba itin retai, taigi ir moka ją nedaugelis.
Lankytini objektai sudomins kiekvieną
Nors Rodo sala – išties nedidelė, pamatyti čia yra ką. Matyt, svarbiausias lankytinas objektas joje yra Rodo miestas, esantis Viduržemio jūros pakrantėje ir laikomas salos sostine. Pastarasis visai nedidelis ir skiriamas į dvi dalis – naujamiestį ir senamiestį. Naujamiestis turistų, matyt, per daug ir nestebina – jis mažai kuo skiriasi nuo kitų kurortinių miestelių: čia įsikūrusios įvairios žinomos parduotuvės, tokios kaip „Pull & Bear“, „Zara“, „Pepe Jeans“, „Lacoste“ ir t.t., kavinukės, viešbučiai, pagrinde gyvena vietiniai gyventojai. Kitokį įspūdį kuria Rodo senamiestis. Jis visas apjuostas didžiule gynybine siena, kurią kirsti gali tik pėstieji, taigi senamiestyje automobiliai turistams netrukdo. Rodo senamiestis nustebina savo didinga architektūra bei kunkuliuojančiu gyvenimu – turistų čia pilna nuo ryto iki pat vakaro, taigi vietomis sunku net praeiti. Apskritai Rodo senamiestis tiesiog subalansuotas turistams – jame pilna itin jaukių kavinukių, naktimis virstančių audringais barais, skverų, kuriuose įkaitę poilsiautojai stabteli pailsėti, bei mažų parduotuvėlių, kimšte perkimštų suvenyrais. Jose galima įsigyti visko – parfumerijos, papuošalų, graikiškų saldumynų bei gėrimų, drabužių, interjero detalių, odos dirbinių ir kitko, o ir kainų yra įvairių – vienur pigiau, kitur brangiau. Ir nors pradžioje man visos tos parduotuvės priminė tikrų tikriausius Gariūnus, pasivaikščiojus ilgėliau įspūdis pasikeitė – mažos stilingos krautuvėlės papuošia senamiestį ir kuria jo aurą, o ir ieškantiems lauktuvių čia – tikrų tikriausias rojus. Na, o jei dienomis svarbiausiomis senamiestyje laikomos parduotuvės, tai vakarais ima dominuoti barai ir užeigos, kurių čia taip pat esti daug ir pačių įvairiausių. „Naktimis Rodo senamiestis pasikeičia neatpažįstamai,“ – sakė man saloje besidarbuojanti latvė, ir buvo teisi.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Be Rodo miesto saloje gausu ir kitų turisto akiai būtinų pamatyti objektų. Vienas jų – Lindos miestas. Šis miestas Rodo saloje – antras pagal dydį, ir nors yra įsikūręs visai netoli salos sostinės, kuria visiškai kitokį įspūdį. Vos atvykus į Lindos, iškart atkreipiamas dėmesys į tai, jog visi namai šioje gyvenvietėje – baltut baltutėliai, taigi pats miestas, esantis jūros pakrantėje, atrodo kaip krantą skalaujanti jūros puta. Buvau nustebinta mažyčių namukų ir nenusakomai siaurų gatvelių senamiestyje gausa. Automobiliai čia nevažinėja – o kaip galėtų, jei gatvėse sunku prasilenkti net turistams? Kaip ir Rode, taip ir Lindos miestelyje gausu parduotuvių ir užeigų, tačiau svarbiausia vieta čia – kalno viršūnėje įsikūręs tikrų tikriausias Akropolis, likęs stovėti dar nuo Antikos laikų. Vargais negalais į tą kalną užkopiau ir aš, o nusivilti tikrai neteko. Žvilgsnis į taip arti manęs stovintį Akropolį privertė pasijausti lyg švelniai čiupinėjant istoriją, o jo didybė užgniaužė kvapą. Pasiekus kalno viršūnę, it ant delno pasirodo ir visas Lindos miestas su dviem kerinčiomis įlankomis ir visa romantika.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Norintiems pamatyti graikiškos gamtos grožybes, būtina apsilankyti vietinių itin išliaupsintame drugelių slėnyje. Toks pavadinimas šiam gamtos paminklui parinktas ne be reikalo – čia iš tiesų gyvena galybė mūsų lietuviškai akiai neįprastų drugelių. Asmeniškai aš, susipažinusi su gamta Rodo saloje, likau nustebusi – drugelių slėnyje ji labai jau panaši į lietuvišką: čia teka mažytis upeliūkštis, apipintas savomis legendomis, turistiškus takelius juosia žaliuojantys medžiai. Na, o minėtų drugelių gausa tiesiog nenusakoma – vieni jų skraido virš turistų galvų, kiti miega tarsi prilipę prie akmenų, medžių kamienų ar lapų. Drugelių slėnyje turistus pasitinka ilga į kalną kylanti pasivaikščiojimui skirta trasa, drugelius ir apylinkes leidžiama fotografuoti, tačiau atvykėliams turimas vos vienas prašymas: prisidėti prie drugelių saugojimo slėnyje nerūkant, laikantis rimties ir nešūkaujant. Nepaisantiems šio prašymo skiriamos palyginus didelės baudos – 50 eurų. Apsilankymas čia prilygsta trumpam pabėgimui nuo miesto triukšmo ir beprotiško karščio, o ir atgal grįžtama tarsi pailsėjus.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Rodo sala gali pasidžiaugti ir didinga istorija, kurią mums primena saloje išlikę vienuolynai. Viename tokių apsilankiau ir aš. Vos pasiekus kalvos viršūnę, ant kurios įsikūręs Filerimos vienuolynas, apima nenusakomas ramybės jausmas. Galbūt todėl, kad savo akimis regi istoriją – vienuolynas čia stūkso nuo pat V amžiaus. Įžengus į vienuolyno teritoriją, pasitinka ligšiol neregėta architektūra, kitoniška gamta ir... povai. Tikrai taip, čia įspūdingo grožio paukščiai vaikšto visiškai palaidi ir tarytum sveikinasi su kiekvienu lankytoju. Ramiai pasivaikščiojus po vienuolyną, galima užsukti ir į kitą įspūdingą archeologijos paminklą – šv. Jurgio koplytėlę. Pastaroji pribloškia savo dydžiu – kone po žeme esančioje koplyčioje vargiai sutilptų visa turistų grupė.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Na, o dar besilankant Filerimos vienuolyne galima žengti ir tikrų tikriausiu kryžiaus keliu, ar bent jau taip jį vadina vietiniai. Ir ne be reikalo – perėjus visą medžių alėja įrėmintą kelią, jo pabaigoje lankytojus pasitinka įspūdingo dydžio kryžius. Aktyvesni poilsiautojai, kurie nebijo aukščio, turi galimybę užkilti į šio kryžiaus viršūnę, nuo kurios visa Rodo sala pasirodo it ant delno. Tačiau, norintiems išvysti nuostabų peizažą, tai daryti nėra būtina – neregėti vaizdai atsiveria ir stovint ant žemės vietoje įrengtoje apžvalgos aikštelėje.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Naktiniame Rode linksmybės tęsiasi iki ryto
Tikiu, kad tikrąjį savo veidą miestas parodo sutemus. Esu naktinio miesto vaikas, taigi pažiūrėti, kaip atrodo naktinis Rodas, man buvo garbės ir orumo klausimas. Reikia pripažinti, nusivilti neteko.
Pirmąjį vakarą saloje nutariau praleisti žymiojoje Rodo miesto gatvėje, vadinamoje „Bars Street“ (liet. barų gatvė). Šioji pasirodė esanti išties įspūdinga: palyginus siaurą naujamiesčio gatvę iš visų pusių juosia įvairiausio pobūdžio barai – nuo striptizo ir gyvos muzikos naktinių klubų iki tradicinių graikiškų užeigų. Vakarą pradėjau naktiniame gyvos muzikos klube „Colorado“, pastarąjį man rekomendavo viešbučio darbuotojas. Tiesa ta, kad čia naktinio klubo sąvoka suprantama kiek kitaip nei Lietuvoje – šis klubas atrodė kur kas panašesnis į prabangų lietuvišką angarą nei į naktiniams siautuliams pritaikytą vietą – tokią aurą kūrė stilingų staliukų atvirose patalpose gausa bei palyginus didelė scena salėje. Tačiau šįkart pirmas įspūdis pasirodė esąs klaidingas – vos man užėjus vidun, klube prasidėjo nakties programa, išties nustebinusi savo kokybe: vietiniai dainininkai kartu su gyvo garso grupe čia itin įspūdingai atliko populiariausius vasaros hitus, demonstravo įspūdingus šokius ir visaip kaip linksmino publiką. Pastaroji itin džiugiai pasitiko net scenoje pasirodžiusią smuikininkę, atlikusią klasikinės muzikos kūrinius, pritaikytus šokiams. Pati publika, susirinkusi klube, taip pat pasirodė esanti įvairi – priešingai nei kitose šalyse, čia į naktinį klubą pasilinksminti užsuko ne tik jaunimas iš įvairių šalių, bet ir vyresnio amžiaus žmonės – teko sutikti net pagyvenusių!
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Kitos užeigos Barų gatvėje prilygo eiliniams barams, tačiau kiekvienas jų lankytojus pritraukti mėgino savais privalumais – vieni siūlė gyvos muzikos vakarus, kiti – vietinių didžėjų kuruojamus vakarėlius, treti tiesiog kvietė prisėsti, griebti kokteilį, įtraukti kalijano dūmą ir mėgautis atostogomis.
Naktinės linksmybės būdingos ne tik barų gatvei, bet ir senamiesčiui. Didelį įspūdį man paliko netoli vieno miesto skverų įsikūręs muzikos klubas „Fuego“. Atmosfera jame tiesiog neįtikėtina – klubas po atviru dangumi, apsuptas įspūdingos senovinės Rodo architektūros, lankytojus džiugina šviesų šou, o vienas kitą keičiantys didžėjai neleidžia poilsiautojams nustoti šokti. Netoli „Fuego“ yra ir daugiau tokio pobūdžio klubų, vienas jaukesnių – muzikos klubas „Cinema“, kuris nors ir nusileidžia „Fuego“ kuriamam įspūdžiui, yra išties vertas aplankyti.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Nemėgstantys šokti, tačiau norintys pavakaroti, gali rinktis jaukias lauko kavines, kurių senamiestyje tiesiog apstu. Geras oras, didinga architektūra, ošianti jūra, žvaigždėtas dangus ir kokteilis rankoje – kas gali būti geriau? Iš visos tokių kavinių gausos verta būtų apsilankyti šalia trijų jūrų arkliukų fontano esančiame žuvies restorane, įsikūrusiame ant senamiesčio namo stogo. Restoranas suteikia galimybę pasimėgauti įspūdingais Rodo vaizdais iš aukštai bei siūlo gausų ką tik sugautos žuvies patiekalų asortimentą.
 |
| 15min.lt nuotr./Rodo sala |
Kelionės po salą
Vos įkėlus koją į Rodo salą, atkreipiamas dėmesys į transportą: čia gatvėmis važinėja kaip niekad daug motorolerių, o pastaruosius nuomoja kone už kiekvieno kampo. 15 eurų dienai – vidutinė motorolerio nuomos kaina Rode. Nenuostabu, kad didelė dalis poilsiautojų ir renkasi šią transporto priemonę – jais kur kas patogiau važinėti siauromis miesto gatvelėmis bei pakilti į uolienomis nusėtas kalvas.
Jei ne motoroleris, tuomet automobilis – jo nuomą taip pat renkasi daugelis, o ir pasiūla itin didelė. Pastarąjį išsinuomoti galima dvejopai – savarankiškai arba pasitelkus kelionių agentūros pagalbą. Pirmuoju atveju automobilio nuomos kaina vidutiniškai siekia 20 eurų dvylikai valandų, antruoju – apie 40 eurų nepilnai parai. Nuomojantis automobilį su kelionių agentūros pagalba išvengiama ir šiokių tokių sunkumų – šiuo atveju jums nereikia patiems nagrinėti nuomos sutarčių bei derinti draudimo sąlygų, o ir automobilis pristatomas į jūsų viešbučio kiemą.
Vis dėlto, nors automobilio nuoma ir atrodo esanti užtektinai patraukli, manau, kad rinktis kelionių agentūros siūlomas ekskursijas po salą yra kiek patogiau. Taip ne tik išvengiama nepatogumų kelyje, ieškant tinkamos krypties bei, reikia pripažinti, šiokios tokios rizikos (keliai Rodo saloje toli gražu ne lietuviški, taigi važiuojant jais gali kilti daug painiavos), bet ir daug išgirstama apie lankomus objektus – gidai ne tik papasakoja jų istoriją, bet ir pateikia galybę įdomybių.
