Ketvirtadienio rytą Hakodatėje, šiauriausioje Japonijos pagrindinėje Hokaido saloje, į krantą išplautos sardinės ir skumbrės sudarė nerimą keliantį negyvų žuvų sluoksnį, kuris dengė beveik kilometrą kranto linijos.
Pareigūnai negalėjo paaiškinti šio reiškinio, tačiau Hakodatės žuvininkystės tyrimų instituto mokslininkas Takashis Fujiokas pateikė keletą teorijų, kodėl žuvys galėjo masiškai žūti.
Jis teigė, kad jos galėjo išsekti dėl deguonies trūkumo, kai judėjo tankiai susitelkusios sekliuose vandenyse, arba migruodamos staiga pateko į šaltus vandenis ir patyrė šoką.
Keliose Japonijos pakrantės dalyse buvo užfiksuoti keli panašūs atvejai, kai atsirado panašių reiškinių.
Tačiau šis konkretus reiškinys įvyko praėjus vos trims mėnesiams po to, kai Japonijos valdžios institucijos pradėjo į jūrą vėl leisti apdorotą radioaktyvų vandenį, o tai sukėlė kaimyninių šalių, įskaitant Kiniją ir Pietų Korėją, pasipiktinimą.
Kinija uždraudė Japonijos jūros gėrybes ir kritikavo šalį kaip „itin savanaudišką ir neatsakingą“, o pagrindinis Kinijos komunistų partijos laikraštis „The Global Times“ rašė, kad tai gali atverti „Pandoros skrynią“ ir sukelti „tikros Godzilos“ baimę.
Pietų Korėjos protestuotojai taip pat bandė įeiti į Japonijos ambasadą Seule, nešini plakatais su užrašu „Jūra – ne Japonijos šiukšlių dėžė“.
Tai gali atverti „Pandoros skrynią“ ir sukelti „tikros Godzilos“ baimę.
Hakodatės pakrantę stebintys vietos gyventojai teigė, kad nieko panašaus nėra matę.
Kai kurie rinko žuvis, kad jas parduotų arba suvalgytų, todėl miestas savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime paragino gyventojus jų nevartoti.
T.Fujiokas sakė, kad pūvanti žuvis gali sumažinti deguonies kiekį vandenyje ir paveikti jūros aplinką.
„Mes tiksliai nežinome, kokiomis aplinkybėmis šios žuvys buvo išplautos, todėl rekomenduoju jų nevalgyti“, – apibendrino jis.
2011 m. kovo mėn. po žemės drebėjimo ir po jo sekusio cunamio, sugriovusio elektrinės aušinimo sistemas ir sukėlusio trijų reaktorių išsilydymą, buvo sugriauta Fukušimos elektrinė.
Dabar povandeniniu tuneliu išleidžiamas radioaktyvus vanduo, apdorotas pažangia skysčių apdorojimo sistema, kuri naudoja procesą, vadinamą izotopiniu praskiedimu, kad vanduo taptų mažiau pavojingas.
Šio proceso metu į užterštą vandenį pridedama mažiau kenksmingo radioaktyvaus izotopo – tričio, kuris vėliau sumaišomas su „švariu jūros vandeniu“, taip sumažinant kenksmingesnių medžiagų koncentraciją.
Japonijos pareigūnai tvirtina, kad išvalytas vanduo yra saugus.
Tačiau kritikai teigia, kad dėl ilgalaikių duomenų trūkumo neįmanoma tvirtai teigti, jog tritis nekelia pavojaus žmonių sveikatai ar jūros aplinkai.
Organizacija „Greenpeace“ teigė, kad radiologinė rizika nebuvo iki galo įvertinta, o biologinis tričio poveikis „buvo ignoruojamas“.
