Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Apsilankymas pelkėje Linai tapo 46 km siurprizu: čia jautiesi tarsi būtum kitoje planetoje

Visuomet sakau, kad gyvenime reikia išbandyti beveik viską. Ne viską, bet beveik. Tik kartais mes patys sau užsitraukiame „rankinius“, galvodami, kad kažko negalime, kažkas mums per sunku, kažko nemokame ar tiesiog neišdrįstame pabandyti... Bet apie viską nuo pradžių – kaip blondinė spalvotomis „lakierkomis“ perėjo Aukštumalos pelkę?
Aukštumalos pelkė
Aukštumalos pelkė / Asmeninio archyvo nuotr.

Blondinė išėjo į pelkę išbandyti save ir patirti kitokį nuotykį

Vieną dieną nusprendžiau leistis į kitokį žygį Aukštumalos pelke. Norėjau peržengti savo (ne)galiu, išbandyti save ir patirti kitokį nuotykį. Pelkėje po tavo kojomis – tik siūbuojanti žemė, čia nėra jokio tvirto pagrindo. Jautiesi tarsi būtum kitoje planetoje, apsupta mistinių beržų, nematytos augmenijos ir gyvūnų.

Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė
Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė

Iš pradžių galvojau, kas tie 12 km, juk nužygiuoju daug daugiau – bus lengva, tačiau gavosi 46 km pelke. Tačiau sunkesnis kelias daug kartų įdomesnis nei lengvas ir tiesus. Ši kitokia kelionė buvo savęs išbandymas visomis pozomis – fiziškai, psichologiškai ir emociškai…

Niūrkos ir pelkės komanda – žmonės, kuriuos sujungė kelias

Vos tik nulipi nuo saugaus pažintinio tako, prasideda dar nepatirti nuotykiai. Dedi spalvotą lakierką“ ant neaiškaus kupsto ir nežinai, ar nersi, ar liksi sausas ir pėdinsi laimingas pirmyn. Eini. Labai daug svyruoja. Siūbuojanti žemė po tavo kojomis tikrai be kokteilių. Smingi į šlapią pelkę iki bambos, lupi „lakierkinį čebatą“ „nepaeina“kojos lyg įcementuotos. Išlupti pačiam ne visada išeina.

Smingi į šlapią pelkę iki bambos.

Mandri batai pilni dumblo ir vandens. Pamažu gimsta pelkės komanda su daug pokštų, juoko ir naujomis draugystėmis. Pelkės draugai, kuriuos sutikai pirmą kartą, tiesia vieni kitiems ranką ir lupa iš pelkės dumblo, kuris nei pro niekur nekvepia čiobreliais.

Net ir vaikai, kurie tavęs ir visų tavo suvalgytų saldainių nepakels, tiesia savo mažą rankytę. Nepažįstami žmonės, kuriuos sujungė Kelias, tampa vieninga komanda.

Šiaip ne taip išsikabaroji. Išsipili vandenį iš batų, nusivalai snarglį ir žygiuoji toliau. Smingi. Kyli. Vėl eini. Smingi. Smingi. Smingi. Kyli ir vėl eini. Lygiai kaip ir gyvenime.

Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė
Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė

Kartais atrodo, įklimpai į dumblus ir iš pelkės kyšo tik zuikio ausys, dar milimetras ir tuoj panirsi, bet… imi ir pakyli. Visuomet sulauksi to, kuris išties ranką ir padės išlipti iš dumblo. Visiškai nepažįstamas žmogus, sutiktas dumblinoje pelkėje – tavo draugas, o gal t u, kai jam to labiausiai reikės.

Jaučiu, kad turiu kūną – dėl smegenų jau pradedu abejoti

Pirmi 10 smigimo kartų linksmi ir su daug juoko – nauja, įdomu, dar nepatirta. Po dešimto – pameti skaičių, o po „N“-tojo – jau pradeda užknisti… Vos tik spėja pradžiūti kelnės – vėl dedi niūrką“ žemyn į tą nelemtą pelkę. Pavargau, o kelio namo dar nesimato.

Pirmi 10 smigimo kartų linksmi ir su daug juoko – nauja, įdomu, dar nepatirta.

Žinau, kad taip pėdinsime dar mažiausiai 2 valandas. Jaučiu, kad turiu kūną, dėl smegenų jau pradedu gerokai abejoti…

Tačiau krituolių pelkėje nėra – kelią per pelkę turi nueiti pats. „Bolt“ čia nevažiuoja, atgal nepareisi, kelias veda tik į priekį. Valanda „niūrkų“, nuovargis ir visos įmanomos emocijos iškrauna baterijas. Nors liko visai nedaug, tačiau atrodo nebesinori nieko.

Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė
Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė

Krenti į minkštus viržius viduryje pelkyno, dzin, jog aplink gali būti gyvačių. Jau nebebijai. Guli, svajoji apie mylimiausią „Circle K kavą, šiltą dušą ir minkštą patalynę. Tik tiek tada tereikia. Jautiesi maža, gležna ir labai nusikalusi, kad net tingisi kvėpuoti.

Valios mygtukas – nematomas, bet širdyje taip jaučiamas medalis

Pamotyvuoji save pats, pamotyvuoja pelkės komanda, užsikuri valios mygtuką ir jėgos kažkaip sugrįžta. „Čebatų“ nebepakeli, kojines ir pusę rūbų gali gręžti, bet ryžtingai neši savo dvi 25 cm kojas „finišo“ link. Nėra čia nei medalių, fotosienelės, nei spalvotos finišo juostos, bet tau to ir nereikia. Nematomą, bet širdyje taip stipriai jaučiamą medalį pasikabini pats sau. Šie gerokai vertesni nei tie, kuriuos laikome rankose.

Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė
Asmeninio archyvo nuotr. / Aukštumalos pelkė

Taip smagu, lengva ir gera, kai visa tai įveiki ir, praėjus, tai neatrodo taip sunku.
Apdovanoji save jūros vėju, skaniausia kava, o minkšti patalai ir šiltas dušas tampa vienu didžiausių pasaulio stebuklų.

Kai galvoji, kad pelkė tėra kažkoks nedidelis plotelis miške, kur lengvai šlapia, bet sužinai, jog aplink tavo dvi mažas kojas, visas 1000 ha tokios siūbuojančios žemės. Tada supranti, kaip gera stovėti tvirtai!

Kviečiame dalyvauti konkurse „Menas keliauti. Menas patirti“, kurį organizuoja LITEXPO paroda ADVENTUR kartu su keliautojais ir nuotykių ieškotojais Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi.

Anketą rasite čia.

Keliaujate, atostogaujate, ieškote nuotykių, ar įdomiai leidžiate laiką kartu su draugais ar šeima? Siųskite savo nuotraukas, dalinkitės istorijomis ir kiekvieną savaitę laimėkite parodos ADVENTUR partnerių prizus. Visi konkurso dalyviai varžysis dėl pagrindinio konkurso prizo kelionės į Ispaniją įsteigto „Tour Spain“ kartu su „Kelionių Akademija“, kurios nugalėtojas bus paskelbtas sausio 27 d. Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių šou metu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai