Tuo ne kartą įsitikino Ignalinoje gyvenanti Inga Češulienė, sutikusi pasidalinti patirtimi, kaip jos šeimai ir kitiems dviračių sporto mėgėjams šios kortelės turėjimas padėjo kritinėse situacijose.
Pamokė kolegės nelaimė
Anksčiau profesionaliai sportavusi, o dabar vaikus treniruojanti ignalinietė nori atkreipti dėmesį, kad turėti kelionėje Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą išties naudinga.
„Kadangi sportininkai privalo būti drausti nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, anksčiau daugelis galvojo, kad tokio draudimo vykstant į užsienį užtenka. Dėl to tokios kortelės dauguma neturėjo. Tačiau po vieno įvykio Lenkijoje, nutikusio prieš kurį laiką, visi buvome įspėti, kad vykstant į užsienį būtina ligonių kasoje pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę“, – teigia I.Češulienė.
Moteris prisimena, kaip tuomet traumą patyrusi dviratininkė, su kuria kartu vyko į ligoninę Lenkijoje, pateikė personalui turėtą traumų ir nelaimingų atsitikimų draudimo įrodymą, tačiau niekas jai nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos. Nukentėjusioji ligoninės priimamajame praleido net kelias valandas. Išsiaiškinta, kad medikai nemokamai merginą apžiūrės tik tada, kai ji pateiks dokumentą, suteikiantį teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, už kurią sumokės mūsų šalies ligonių kasa. Taigi būtinoji pagalba jai buvo suteikta tik po to, kai mergina gavo iš Lietuvos šį dokumentą.
Buvusi sportininkė sako žinanti panašų atvejį, nutikusį ir Olandijoje. Todėl dabar ji pati sau ir vaikams turi paėmusi ESDK, taip pat atsakingai patikrina, ar kortelės vis dar galiojančios. Štai neseniai pastebėjo, kad sūnaus kortelės galiojimas baigiasi ir iškart nuskubėjo į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovo kabinetą savo mieste paimti naujos. O dukrai išduota ESDK kartą jau teko pasinaudoti lankantis Ispanijoje. Tuomet, pasak moters, jokių problemų nekilo ir dukra būtinąją medicinos pagalbą gavo nemokamai.
Tokia patirtis dviračių sporto atstovę skatina ir treniruojamiems vaikams nuolat priminti, kad prieš vykstant į kelionę, būtina pasiimti ESDK. Nes, anot pašnekovės, niekada nežinai, kas gali joje nutikti.
Vieni neatsiima, kiti nepateikia
Ligonių kasos specialistai džiaugiasi, kad gyventojai vis dažniau supranta ESDK svarbą, tačiau pastebi ir nesusipratimų. Kartais pasitaiko atvejų, kai internetu pateikiamas prašymas gauti ESDK, o atsiimti kortelės neatvykstama. Žmonės galvoja, kad užtenka gauti patvirtinimą el. paštu apie kortelės užsakymą, o atsiimti jos nebūtina. Manoma, kad suformuota kortelė tampa savaime galiojančia. Kita problema – dalis gyventojų nepateikia kortelės užsienio šalių gydymo įstaigoms, nors ją turi. Taip pat kartais manoma, kad ESDK turėjimas savaime per ją išdavusią įstaigą išsprendžia paslaugų kompensavimo klausimą.
Ligonių kasų specialistai atkreipia keliautojų dėmesį, kad duomenys apie ESDK turėjimą automatiniu būdu į užsienio šalių gydymo įstaigų duomenų bazes nepatenka, tad ESDK reikia ne tik turėti su savimi, bet ir būtinai pateikti, kad ES šalių gydymo įstaigos nepaprašytų pačių pacientų apmokėti jiems suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų.
Be to, pastebima, kad gyventojai kaupia senas ESDK ir neapsižiūrėję pasiima jas į keliones. Pateikus tokią kortelę užsienio gydymo įstaigoje, už būtinąją medicinos pagalbą tektų mokėti patiems ir tik vėliau būtų galima susigrąžinti išlaidas.
Apmokėta sąskaitų už 18 milijonų
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais ligonių kasos gyventojams išdavė beveik 218 tūkst. ESDK ir beveik 35 tūkst. jas pakeičiančių sertifikatų.
Pernai prireikė 18 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokėti sąskaitas už Lietuvos apdraustiesiems Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pagal pateiktas ESDK ar sertifikatus.
Daugiausia – beveik 6 mln. eurų – buvo sumokėta už būtinąją pagalbą, suteiktą lietuviams Vokietijoje. Dar apie 1,7 mln. eurų kompensuota būtinoji medicininė pagalba Lietuvos apdraustiesiems, viešėjusiems Prancūzijoje, 1,3 mln. eurų – Švedijoje, 1,2 mln. eurų – Belgijoje.
Daugiau apie būtinosios medicinos pagalbos teikimą užsienyje skaitykite čia.