Apie atvykstamojo turizmo iššūkius ir ateities perspektyvas pirmadienį Seime diskutavo turizmo verslo ir viešojo sektoriaus atstovai.
Konferencijos „Kokia Lietuvos atvykstamojo turizmo ateitis?“ iniciatorius Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas teigė, kad turizmo problemos, su kuriomis susiduria daugelis Lietuvoje veikiančių verslų, yra tai, apie ką reikia kalbėti. Taip pat tai, dėl ko reikia kuo greičiau priimti atitinkamus sprendimus.
Dabar – neeiliniai laikai
Anot Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, dabar – neeiliniai laikai: įvairius sektorius paveikė COVID-19 pandemija, paskui – karas Ukrainoje.
„Todėl reikia įrodinėti, kad mes saugūs, kad čia galima atvažiuoti, kad čia faina atvažiuoti. Nereikia įrodinėti, kad Vilnius yra nuostabus miestas, bet šiandien reikia rodyti, koks jis saugus ir kad čia viskas yra gerai“, – sakė ministrė.
Kalbėdama apie atvykstamąjį turizmą, ministrė teigė, kad „reikia padaryti viską, kad sektoriaus turinys ir kompetencijos, t. y. tie verslai, kurie dirba šiame sektoriuje, išsilaikytų“.
Dažnai sakoma, kad turizmas yra nišinė ekonomikos rūšis, tačiau iki visų krizių tai sudarė 6 proc. BVP.
Dėl šios priežasties, A.Armonaitės teigimu, „turėjome likvidumo priemones per COVID-19“, „dabar turime dideles diskusijas dėl PVM lengvatos, ką iš tikrųjų palaikome, be to, siūlėme pratęsti dar birželio mėnesį“.
Kodėl tai svarbu? Pasak ministrės, yra šalių, kuriose yra labai daug tinklinių kavinių, tačiau mes turime daug unikalių vietų – „šeimos vietų: nuo alaus salyklų iki nedidelių kavinių“, kaimo turizmo iniciatyvų. Tai yra smulkusis ir vidutinis verslas, kurį dabartiniai iššūkiai gali sunaikinti, nurodė ji.
Anot A.Armonaitės, dažnai sakoma, kad turizmas yra nišinė ekonomikos rūšis, tačiau iki visų krizių tai sudarė 6 proc. BVP.
Atvykstamojo turizmo statistika neatspindi realybės
Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės teigimu, turizmas – neklesti, jis laukia geresnių laikų.
Akcentuodama atvykstamojo turizmo reikšmę, Ž.Gavelienė sakė, kad tai yra atostogaujančių užsieniečių, užsienio verslo keliautojų ir kt. išlaidos Lietuvoje – „tai yra tie pinigai, kuriuos čia jie išleidžia“.
Anot jos, geriausi metai Lietuvos turizmo eksportui buvo 2018 m., tada surinkta 1,3 mlrd. eurų pajamų per metus: „tai yra daug daugiau nei sudaro žemės ūkis Lietuvoje“.
Šuo metu teigiama, kad atvykstamasis turizmas jau atsigavo 55 proc., tačiau, pasak Ž.Gavelienės, tai neatspindi realybės.
Turizmo ekspertė renginio metu klausė, ar 67 tūkst. ukrainiečių, ar 38 tūkst. amerikiečių, 53 tūkst. baltarusių, 26 tūkst. rusų yra turistai? Jos teigimu, „turbūt ne“. Nuo karo bėgančių ukrainiečių ar Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų karių turistais laikyti negalima.
Anot Ž.Gavelienės, atvykstamasis turizmas Lietuvoje pasiekė apie 40 proc. 2019 m. lygio, o realybė – dar skaudesnė.
„Turistų neturime dėl vidinių neišspręstų klausimų, pozityvios informacijos stokos apie situaciją Lietuvoje, tarptautinių renginių trūkumo, turizmo strategijos ar jos gairių nebuvimo. Be to, nėra trumpalaikių priemonių gaivinti turizmą“, – akcentavo Ž.Gavelienė.
Atvykstamasis turizmas Lietuvoje pasiekė apie 40 proc. 2019 m. lygio, o realybė – dar skaudesnė.
Taip pat turizmo ekspertė palygino Lietuvos ir Estijos investicijas į turizmo rinkodarą.
„Turizmo rinkodaros biudžetas yra visiškai nekonkurencingas. Lietuvoje tam per metus skiriama 2,4 mln. eurų, Estijoje – 26 mln. eurų. Ir tai yra skaudu“, – sakė Ž.Gavelienė.
Kokius veiksmus būtina atlikti? Ž.Gavelienė siūlo didinti šį biudžetą, stiprinti turizmo politiką ir strategiją, skirti valstybės paramą nuo COVID-19 pandemijos ir nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusiam atvykstamojo turizmo sektoriaus verslui.