„Reikia prisiminti, kad Palanga – mineralinių vandenų miestas. Būtent tas gydomąsias funkcijas jis iš esmės yra praradęs“, – sakė L. Nekrošius.
XIX a. užsimoję paversti Palangą išskirtiniu kurortu, grafai Tiškevičiai kūrė ypatingą paslaugų ir veiklos kupiną miestą. Palangoje įkurtas parkas, pastatyta įvairių pramogai ir sveikatinimuisi skirtų pastatų, tokių kaip Vasaros teatras, cukrainės, gydyklos, gimnastikos salė, jau neminint kultūros centro Kurhauzo. Be to, poilsiautojus džiugino pasivažinėjimai tramvajumi, arklių lenktynės. L.Nekrošius teigia, kad šiandien poilsis Palangoje visai kitoks nei anuomet.
„Tos Tiškevičių vizijos vargu ar gali daryti tiesioginį poveikį šiandienos miesto kurorto idėjos formavimui. Kita vertus, Tiškevičių kurortų reliktai – medinės vilos, gydyklų pastatai – šiandien nebeatlieka savo pirminės funkcijos. Jie tėra vieni iš geriausiai reprezentuojančių miesto veidą pastatai“, – sakė jis.
Siūlo galvoti apie žiemą
Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad Palanga praranda rekreacinį potencialą, atsiranda net siūlymų Palangai keisti savo paskirtį. Tačiau E.Neniškio teigimu, Palangai nereikėtų atsisakyti savo kurortinių ambicijų.
„Miestas turi kelių šimtų metų įdirbį, visa miesto struktūra yra tam kurta. Miestas turi daug jėgos, administracijoje dirba jauni žmonės, turi įdomių idėjų. Tiesiog reikia labai aiškiai įvertinti visas vertybes, išteklius, kuriais disponuojama, ir jas teisingai sudėlioti“, – kalbėjo E. Neniškis.
„Jeigu sugebėtume prioritetus tinkamai sudėlioti, neleisti urbanizuoti to, ko nereikia, sugebėtume išlaikyti tam tikrą koncepciją, kuomet statyba vyksta toliau nuo jūros, kas buvo prieš 60 metų sumąstyta, to potencialo užtektų. Juolab kad mes turime neišnaudojamus 10 mėn., nes visas srautas koncentruojasi į 2 mėn. – tai, mano supratimu, yra didžiulis potencialas“, – tęsė E. Neniškis.
