Riedant su vežimėliu savarankišku turistiniu maršrutu „Prakalbint istoriją“ per jame esančius 7 objektus (kai kurie objektai dėl istorinio akmenuoto grindinio sunkiai pasiekiami „ratukais“), pavyko surasti Trakų ir Palangos bendrystę bei nupinti kultūrų draugystės pynę, kurią išmintingai pradėjo austi Vytautas Didysis.
Į Vytauto Didžiojo kraštą – Trakus – išriedu iš Vilniaus, su labai draugišku „ratukams“ traukinuku, ir po pusvalanduko jau esu jo žemėse (Vilniaus g. 5, Trakai).
Turistinio maršruto „Prakalbint istoriją“ objektas Nr. 1 (lentelė su QR audio pasakojimu yra ant informacinės lentos, dar nepriėjus objekto ir prie Bazilikos vartų), prie kurio patekimas grįstas ir XV a. menančiais akmenimis – Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika (Birutės g. 5, Trakai).
Tai viena iš aštuonių Lietuvoje esančių bazilikų, menanti didingus Vytauto Didžiojo laikus. Bazilikos vidus taipogi nukelia į klestintį XV a., mat joje – Dievo Motinos paveikslas – Bizantijos imperatoriaus Emanuelio II Paleologo dovana Vytautui krikšto proga.
Paveikslas – pirmasis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje popiežiaus Klemenso XI prieš daugiau nei 300 metų oficialiai vainikuotas auksinėmis karūnomis, ir jam suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas.
Sakralinio meno ekspozicija (Kęstučio g. 4, Trakai) - objektas Nr.2 (nors logistiškai patogiau Nr. 3, po Šv. Jono Nepomuko koplytstulpio), įsikūręs Trakų miesto pusiasalio pilies teritorijoje, buvusioje Domininkonų vienuolių koplyčioje, į kurią veda istorinis akmenuotas kelias, nepritaikytas judėti „ratukais“.
Audio pasakojimas su QR kodu yra gatvėje, ant informacinės lentos, neįėjus į Trakų miesto pusiasalio pilies teritoriją. Audio pasakojimas byloja, jog Domininkonų vienuoliai į Trakus atvyko XVII a., gavę žemės, o XIX a. čia atidarė vienuolyną su vienuolika celių. Šiandien ši buvusi sakrali erdvė paversta sakralinio meno erdve, kurioje saugoma vienuolyno koplyčios istorija.
Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis (Vytauto ir Karaimų g. sankryža, Trakai), stovintis buvusioje Turgaus aikštėje, dedikuotas Trakų globėjui – Šv. Jonui Nepomukui.
XVIII a. valdovas Augustas II Šv. Nepomuką išrinko net mūsų valstybės globėju, greta Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo. Jis taipogi yra ir Čekijos, kur gimė XIV a., kunigų globėjas bei globoja nuo vandens nelaimių.
Nors maršrute šis koplytstulpis pažymėtas Nr.3, jį sutinkame einant iš Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos. Šalia šio koplytstulpio – ryškiai mėlynos spalvos medinis namelis, kuris buvęs senasis paštas (kažkada ir carinės Rusijos), statytas Domininkonų dar XIX a. Šiuo metu šį namelį galima apžiūrėti tik išorėje.
Pusiasalio pilis (Kęstučio g. 4, Trakai) - objektas Nr.4, sunkiai pasiekiamas „ratukais“ dėl istorinės akmenuotos dangos. Galima pasigrožėti tik jos prieigomis nuo gatvės pusės.
XIV a. ši Trakų ir Vilniaus gynybinio komplekso pilis buvo žymiai didesnė ir žinomesnė nei grakščioji Trakų salos pilis, kurią statė kunigaikštis Kęstutis. XVI a., po kunigaikščio Vytauto mirties, šios pilies didybė ėmė nykti, ji tapo Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rezidencija, vėliau čia kalinti belaisviai, o XVII a. visai sugriauta ir tik po 200 m. pradėta restauruoti.
Aukų kalnas (Kęstučio g. 4, Trakai) – aukščiausia pusiasalio vieta, objektas Nr.5. Audio pasakojimą apie šį kalną galima surasti ant suoliuko, einant pakrante, netoli Galvės ežero uostelio (Kęstučio g. 10, Trakai). Ten ir susiradau tarp daugybės laivelių tą vienintelį, tinkamą kelionei į Užutrakio dvaro sodybą ir atgal.
Aukų kalnas - vienas iš pusiasalio didingo istorinio komplekso sudedamųjų dalių, kadaise vaidinęs svarbią gynybinę reikšmę, ir kaip pridera senai kaip pasaulis istorijai, paslaptingai slepia savo kalno vardo kildinimo istoriją.
Trakų senamiestis (objektas Nr.6, audio pasakojimą apie Trakus, surandu ant suoliuko Karaimų g.) – paslaptinga, jauki, mistiškai užburianti vieta, dėl kurios vis norisi čia sugrįžti, mat Trakuose persipina net 4 tautybių kultūrų, istorijų pynė, pinama Trakuose jau daugiau nei 700 metų – katalikų, stačiatikių, totorių, karaimų.
Šią pynę prieš daugiau nei 600 metų Trakuose kunigaikščio Vytauto iniciatyva pradėjo pinti totoriai ir karaimai. Karaimai - mažiausia pasaulyje tiurkų tauta, kuriuos Vytautas Didysis XIV a. perkraustė į Trakus kaip asmeninius elitinius sargybinius.
Pagrindinė Trakų gatvė – vardu Karaimų, mat visi norintys patekti į Trakų pilį kadaise privalėjo pereiti per šią gatvę ir tiltą, taip saugant Vytautą nuo priešų. Joje ir šiandien išlikę karaimų nameliai su trimis langais. Vienas langas buvo skirtas Dievui, kitas – valdovui – Vytautui Didžiajam, ir trečias - namo šeimininkui.
Karaimų gatvės gale (Nr. 30) yraunikalus istorinis paveldas - viena iš trijų pasaulyje veikiančių kenesa (karaimų maldos namai). Totorius, kaip ir karaimus, į Trakus atvedė Vytautas Didysis kaip karininkus, kurie saugojo įvažiavimą į miestą. Totorių medinė mečetė stovėjo prie Trakų raj. savivaldybės (Vytauto g.33, Trakai), o šiandien čia likusi tik atminimo lentelė.
Multikultūrinėje pynėje įsipina ir slavai, kurių Trakuose pagausėjo XIX a., tad tuomet ir buvo pastatyta Rusijos imperatorienės ir parapijiečių lėšomis Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė (Vytauto g.32, Trakai). Tai pirmasis objektas, kurį sutinku judant iš traukinio turistiniu maršrutu „Prakalbint istoriją“. Cerkvę judant su „ratukais“ galima apžiūrėti tik iš gatvės pusės.
Nepabuvojus Karaimų gatvėje, rodos nepabuvojai Trakuose – kokia magnetiška Vytauto ir karaimų partnerystės dvasia Trakuose sklando ir po 600 metų. O viešnagei užtvirtinti rekomenduoju paskanauti karaimų dovanos Lietuvai – kibinų su aviena, kurie visada puikavosi ant valdovo Vytauto Didžiojo stalo, ir žvelgiant į Trakų pusiasalio pilį, pasijusti didingais kunigaikščiais.
Trakų salos pilis (Karaimų g. 43C, Trakai), paskutinis Nr.7, objektas turistiniame maršrute „Prakalbink istoriją“ – didingiausia Lietuvos istorijos vizitinė kortelė, viduramžių gynybinės architektūros šedevras, vienintelė Rytų Europoje pilis ant vandens, kurią XIV a. pradėjo statyti kunigaikštis Kęstutis, o baigė – Vytautas Didysis, kartu čia perkeldamas ir valstybės sostinę.
Šiandien čia, kaip ir senovėje, priimami karaliai, prezidentai, užsienio svečiai. Pilies kiemo grindinys grįstas senoviniais akmenimis, o patekimas į vidų, su „ratukais“ nėra galimas, tad, šia didybe grožiuosi iš išorės.
Aristokratišką Užutrakio dvaro sodybą su prancūzišku parku (Užutrakio g. 17, Trakai) įkvėptas Trakų gamtos peizažo kūrė tas pats architektas kaip ir Birutės parką Palangoje, ji XIX a. priklausė grafams Tiškevičiams – Palangos vasaros sostinės kūrėjams. Į ją persikeliu laiveliu gaiviuoju Galvės ežeru, grožėdamasi Trakų salos didinga pilimi bei Užutrakio dvaru ir gerdama į save kiekvieną gaivų vasaros gurkšnį - kaip ir ano meto grafai (mat kelias buvo naudotas tik ūkio reikalams).
Visą dvaro kompleksą sudaro net 20 objektų, kuriuos apžiūrėti prireikia 2 val. Viename iš dvaro objektų – buvusioje spirito varykloje - įkurtas istorinių parkų pažinimo centras, su joje esančia interaktyvia ekspozicija. Pusiasalis, kur įsikūręs dvaras, XIV a. priklausė totorių didikams. O šiandien dvare vyksta koncertai, renginiai (patekimas į dvaro rūmų vidų nėra draugiškas „ratukams“).
Dienos baigiamajam akordui – „vyšnia ant torto“. Kaunas jazz festivalis (Trakų salos pilies kieme) su džiazuojančiu virtuozu Richardu Bona, kur, rodos, kartu su juo džiazavo ir Trakų pilies sienos, o gal net ir pats Vytautas Didysis.
Parengta pagal 2021 m. liepos pirmoje pusėje, aktualią informaciją.
