Anot jos, nė vienas Lietuvos miestas neturi tiek daug savitų muziejų, kiek Šiauliai.
„Šokolado, dviračių, fotografijos, katinų, angelų, radijo ir televizijos muziejai, mūsų mieste jų daug“, – sako pašnekovė. Tai matyti ir apsislankius svetainėje visitsiauliai.lt.
Joje galima atsisiųsti ir audiogidą, kuris leis geriau pažinti miestą. Didžioji dalis lankomų objektų įgarsinta, tai labai patogu tiek pavieniui žmogui, tiek keliaujančiam su šeima.
Užsukę į Šiaulių turizmo informacijos centrą gali pasirinkti miesto pažinimo maršrutą, kuris arčiausiai širdies: sakralinį, dviračių ir t.t.
Kiekvieno miesto turizmo informacijos centras yra gerų žinių apie miestą centras, o kadangi mūsų šaknys slypi baltų kultūroje, turime ir vienintelį „Baltų kelio“ centrą.
Jame viskas liečiama, uostoma ir čiupinėjama. Čia daug interaktyvių žaidimų ir priemonių pasimatuoti profesiją, pabūti baltų gyvenamoje aplinkoje.
Smagiausia pažinti, kai gali paliesti
„Itin smagu šioje erdvėje lieti interaktyvią sieną, nes piešiniai atgyja, taip pat itin įtraukia žaidimas, kurio metu reikia atpažinti, kurie daiktai baltiški, o kurie ne. Turistus ši erdvė traukia savo interaktyvu ir tuo, kad viskas nemokama.“
O jei norisi detalesnio ir gilesnio vietinio gido žvilgsnio po miestą, pagelbėti gali Šiaulių turizmo ir informacijos centro edukatorius, Šiaulių gidas Gintautas Tumulis.
Pirmiausia jis stabtelėti kviečia ilgiausioje Šiaulių pėsčiųjų gatvėje, kurią vadina net 1280 metrais laimės.
Anot jo, Šiauliai be šios gatvės neįsivaizduojami, kaip ir be miesto laikrodžio, skaičiuojančio ne tik valandas ir minutes, bet ir Šiaulių miesto gimimo metus.
Kone 400 metų skaičiuojanti Šiaulių katedra patiks istorikams ir romantikams
Renesanso pasidžiavimu dažnai vadinama katedra įspūdinga tiek savo išore, tiek vidumi (turi ir tvirtovei būdingų elementų: apvalūs langai, sunkios durys ir pan.).
Išlikę daug pasakojimų, kodėl šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra stovi būtent dabartinėje vietoje. Legenda byloja, kad kartą į Šiaulius atėjęs didžiulis jautis ir atsigulęs pailsėti užmigo amžinu miegu.
Laikui bėgant, vėjas apnešė jį žemėmis ir taip susidarė aukštumėlė, ant kurios dabar ir stovi katedra.
Įdomiausia yra tai, kad katedra matoma iš tolo, važiuojant visais į Šiaulius vedančiais keliais.
Jos bokšto aukštis siekia 70 metrų, o užkopti į jos varpinę ir išvysti ten kabančius 35 varpus galima iš anksto sutarus su Šiaulių turizmo ir informacijos centro darbuotojais.
Ant katedros sienos – vienas seniausių saulės laikrodžių. Bet jis ne vienintelis mieste. Kur kas garsesnis, pats tikriausias miesto pasidižiavimas, įkurdintas miesto aikštėje.
Jos centre stovi 18 metrų aukščio kolona, ant jos – skulptūra 4 metrų, kurios šešėlis rodo Saulės miesto gimimo metus.
Koks miestas be jį atspindinčių simbolių?
„Ar žinote, kodėl šis miesto simbolis be drabužių?“, – teiraujasi gidas, mosteldamas į apie auksu tviskantį Saulės miesto šaulį. Na, ir neilgai trukus pasidalija tik jam žinoma versija, kodėl.
„Drabužiai nukeltų jį į vieną ar kitą laikmetį, o čia Šiaulių miesto simbolis, tad, meistrams drabužių stilių tektų vis kaitalioti prie laikmečio“, – pragmatišką sprendimą pristato gidas.
Saulės miesto įžymybė ir jo garsintoja – ir Šiaulių „Geležinė lapė“. Net iš Daugpilio atkeliavę miesto svečiai viliasi pamatyti pirmiausiai ją. Talkšos ežero pakrantę sergstinti lapė yra vilnietiško miesto garsintojo, geležinio vilko analogas. Taip tikina ją sukūręs dizaineris Vilius Puronas.
Kone Šiaulių katedrai savo amžiumi prisilyginti gali ir senoji miesto vaistinė „Valerijonas“, skaičiuojanti 150 metų savo gyvavimo metų. Vietiniai juokauja, kad būtent dėl jos miestas ir negali apsiginti nuo katinų, kurie ir matyti iš toli ant vaistinės stogo.
Anot senosios vaistinės vadovės, Almyros Girdenienės, vaistinė iki šiol atlieka savo funkcijas gamina ir parduoda vaistus, o čia pat įkurta ir vegetarinė arbatinė moko žmones sveikai gyventi, taip pat laukia užsukančių sveikų dienos pietų ar pavakarių.
Joje vyksta edukacijos apie sveiką mitybą, galima pasigaminti ekologišką kremą ar sužinoti, kaip sveikiau gyventi. Taip pat veikia ir Vaistininkystės muziejus.
Kas nenorėtų ant Fotografijos muziejaus stogo?
Fotografijos muziejaus edukatorė Rasa Leišė pastebi, kad į šį muziejų užsuka norintys prisiminti fotografijos ištakas. Patinka jis ir fotografijos aistruoliams, ir besidomintiems fotografijos istorija.
Taip pat čia yra galimybė patekti ant stogo ir apžvelgti miestą iš aukštybių, pafotografuoti su fotografiniais filtrais, na, ir aplankyti cameros abscuros vidų, patyrinėti fotoaparato veikimo principą.
Žinoma tik tuomet, kai jau įveiksite visas muziejaus ekspozicijas.
O siūlo muziejus per 150 tūkst. eksponatų ir muziejinių vertybių Lietuvos vizualiojo paveldo, fotografijos technikos ir įrangos, spaudinių ir dokumentų rinkinių.
Ši vieta pritaikyta ir lankytojams, turintiems judėjimo negalią, įrengtas keltuvas ir liftas.
