Su Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūrate Brasiūniene susitinkame prie vieno naujausių miesto turistinių objektų – „Amžinojo turisto“ skulptūros.
Tereikia pagalvoti apie vietą, į kurią trokšti nuvykti, ar objektą, kurį nori pamatyti, tuomet patrini specialią akį ir noras išsipildo. Žinoma, jei užsimegs su „Amžinuoju turistu“ draugiškas dvasinis ryšys.
Ką daryti, jei tas ryšys neužsimezgė? Grįžti į Uteną ir bandyti dar kartą.
Pasak J.Brasiūnienės, „Amžinasis turistas“ atsirado Utenos turizmo informacijos centro (TIC) direktorės iniciatyva, o jį sukūrė žymus skulptorius Lukas Šiupšinskas.
„Taigi šis vaikinukas turi ir tėtį, ir mamą, ir netgi gimtadienį. Šiemet per Pasaulinę turizmo dieną šventė vienerių metų jubiliejų. Amžinas turistas, nes turi visko, ko reikia bet kokios rūšies turistui. Labai pamilo miestelėnai jį“, – šyptelėjo pašnekovė.
Susimąstėme, betrindami akį, kur čia norėtųsi išvykti, bet reikia pakalbėti apie tai, kodėl į tą Uteną verta atvykti.
Ežerų ir piliakalnių kraštas
Pirmiausiai, pasak J.Brasiūnienės, Utena, kurios rajone gyvena apie 37 tūkst. uteniškių, didžiuojasi savo nuostabia gamta. Čia plyti net... 186 ežerai (yra ir pelkėtų, neprieinamų)!
Įdomu, kad Uteną pamėgę panevėžiečiai ir šiauliečiai, matyt, tie, kuriems labiausiai trūksta vandens telkinių.
Užsuka ir klaipėdiškiai. Yra sakoma, kad tie, kurie turi daug ežerų, traukia prie jūros, o tie, kurie gyvena prie jūros, traukia į kitą Lietuvos pusę – ten, kur daug ežerų.