Ekonomistai BVP iš turizmo vertina, bet vien juo nesikliauja
Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2014 m. pasaulinės pajamos iš turizmo pasiekė 1,5 trln. USD. Pajamas turizmo sektoriuje daugiausia generuoja apgyvendinimo, pervežimo, maitinimo ir pramogų paslaugos.
Ir nors turizmas yra vienas iš būdų kovoti su skurdu vargingiausiose pasaulio šalyse, vis dėlto ekonomistai kliautis vien turizmu kaip pagrindine pajamas generuojančia ūkio šaka nerekomenduoja.
„Taip, pasaulyje yra tokių valstybių, kurios skelbiasi didele dalimi gyvenančios iš turizmo.
Tai – Egiptas, Turkija, Graikija ir kitos, – sakė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas.
Vis dėlto matome, kad Graikijos pajamos iš turizmo, kurios, beje, ir toliau yra generuojamos, neišgelbėjo.
Šalims kopiant ekonominio išsivystymo kopėčiomis, turizmas vaidina vis mažesnį vaidmenį.
Kita vertus, atskiriems regionams ar miesteliams turizmas iš tiesų gali būti gyvybiškai svarbiu pragyvenimo šaltiniu net ir išsivysčiusiose valstybėse“.
Neseniai didžioji turistų dalis atvykdavo iš Rusijos, Baltarusijos, tačiau dėl sumažėjusios perkamosios galios sumenkusius srautus iš šių šalių kompensuoja kitos euro zonos, taip pat Skandinavijos valstybės.
„Kalbant apie Lietuvą ir atvykstamąjį turizmą – šių metų pradžioje pajamos iš turizmo augo.
Tiesa, dar visai neseniai didžioji turistų dalis – apie 60 proc. – atvykdavo iš Rusijos, Baltarusijos, tačiau dėl sumažėjusios perkamosios galios sumenkusius srautus iš šių šalių kompensuoja kitos euro zonos, taip pat Skandinavijos valstybės.
Tad Lietuvai šiuo metu turizmas nėra probleminis sektorius“, – sakė R.Grajauskas.
Turizmas skatina mokytis kalbų
Nors kartais iš aršių tautininkų galima išgirsti įspėjimus, jog pasaulis per pastarųjų dešimtmečių žmonių migraciją bei nuolatines keliones baigia nutautėti, kad niveliuojasi mūsų etniniai, kultūriniai skirtumai, vis dėlto mokslininkai kalbininkai turizmo įtakos gimtosios kalbos raidai neįžvelgia.
„Kalba – gyvas organizmas. Ji kinta nuolat ir tai – normalus procesas, – sakė Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros dėstytoja. – Jei kalbėtume apie emigraciją, tuomet – taip, mažiau vartojama arba nebevartojama kalba nyksta.
O dėl turizmo – manau, jis skatina mokytis užsienio kalbų, o tai – tik privalumas ir gimtosios kalbos atžvilgiu“.
