Pastaruoju metu į J.Pilsudskį imta kitaip žiūrėti, nors ir nevienareikšmiškai, tačiau karo Ukrainoje fone ši persona tapo kaip ir simbolinė pasipriešinimo Rusijai asmenybe. Straipsnis visai ne apie politiką ir ne apie J.Pilsudskį, apie Krokuvos įžymybes, kurias dažnas lietuvis praleidžia dėl laiko stokos.
Krokuva – senoji Lenkijos sostinė, su Jogailos universitetu, Šindlerio muziejumi ir aišku Vaveliu. Kiek kartų besilankytumei šiame mieste, čia visuomet gali atrasti garsių žmonių pėdsakų, kultūros ir istorijos tviskėjimo, meno ir atrakcijų simbiozės.
Kuomet buvo pasiūlyta kartu su draugais, atvykusiais iš Dublino keliauti į Krokuvą pagalvojau, pirmenybę teikiu naujoms vietovėms, kur dar nesu buvęs, tačiau jeigu pažvelgti kūrybiškai, galima visuomet atrasti daug įdomių ir vertų pamatyti objektų, vienas iš jų pats Vavelis.
Nors karališkos pilies viduje esu buvęs nemažai kartų, pačiuose rūmuose, ekspozicijose, apsilankyti visuomet praleisdavau progą dėl didelių eilių kasose ir mažai turimo laiko. Dabar iš anksto susiplanavau, susisiekiau su pilies komunikacijos vadove ponia Urszula ir važiuodamas jau žinojau, kur, kada ir kokias ekspozicijų sales lankysiu.
Dar viena asmenybė, kuri reikšmingai ir Krokuvai ir Vilniui, tai Marija Faustina Kowalska, žinoma kaip Šv. Faustina, kuri 1934 m. gyveno Vilniuje, jos dėka ir tarpininkaujant kunigui pl. Mykolui Sopočkai, dailininkas Eugenijus Kazimirowskis nutapė garsųjį „Dievo Gailestingumo“ paveikslą.
Šv. Faustina palaidota Krokuvos Lagievnikų vienuolyne. Aplankyti šį objektą tikrai verta ir būtina, nes paveikslas garsus visame pasaulyje, nedaug kas žino jo atsiradimo istoriją ir kad jis laikomas Vilniaus Dievo Gailestingumo bažnyčioje, Dominikonų gatvėje.
Tai, tikriausia, daugiausia pasaulyje kopijų turintis, šventu laikomas, paveikslas. Jo kopijas teko matyti ir Peru kalnų indėnų bažnytėlėse, ir Paryžiuje ir Filipinų džiunglių šventyklose. Šv. Faustinos kūnas palaidotas vienuolyno koplyčios viduje, tačiau greta yra kita nauja bažnyčia, į kurios bokštą – varpinę galima pasikelti liftu. Nuo čia atsiveria puikus vaizdas į Krokuvos miesto pakaraščius – apačioje buvusio forto liekanos, o tolumoje dar vienas didingas Jono Pauliaus II vienuolynas.
Vėl tenka grįžti prie Pilsudskių giminės, nes apartamentai Krokuvoje, kuriuose buvome apsistoję, buvo visai netoli Topolowa gatvės, namo Nr. 18 kuriame gyveno Juzefo brolis Bronislovas. Už pasikėsiną į carą Bronislovas buvo ištremtas į Sahaliną ir ten tapo garsiu oriento tyrinėtoju – ainų tautos antropologu.
2019 m. Vilniuje lankėsi Juzefo provaikatė Danuta Onyszkiewicz, kuri pradėjo savo ekspediciją aplink pasaulį „Broneko pėdomis“ nuo Vilniaus ir Zalavo, garsiojo savo prosenelio brolio, keliautojo ir antropologo Bronislovo keliais.
Su p. Danuta susitikau Vilniuje Lenkų institute, per susitikimą skirtą žurnalistams. Danuta Onyszkiewicz – antropologė, fotografė, dokumentalistė, keliautoja. Ji lankė fotografijos kursus Melburne, Australijoje, baigė socialinę antropologiją Brunelio universitete Londone ir Etnologijos ir kultūrinės antropologijos institute Varšuvoje.
Ponios Danutos ekspediciją sutrukdė pandemija, tačiau jai aprimus, pabaigė savo garsią kelionę. Kadangi mano kelionės dienoraštyje p. Danutos įrašas, aplankau ir šį objektą.
Pabaigai apie Vavelį. Valdovų rūmų Vilniuje vidinis kiemas kažkiek panašus į Vavelį, jis ir buvo greičiausiai išlikęs pavyzdys kaip turėtų atrodyti karališkos pilies vaizdas. Čia taip pat vyksta spektakliai, koncertai ir kitokie kultūrinės paskirties renginiai.
Šalia laikinos scenos matosi drakonas, kuris, pasak legendos, gyveno po Vavelio kalva, žymės. Žmonių čia visuomet gausu ir iš karto susiorientuoti, nuo ko pradėti Vavelio apžvalgą, nėra paprasta. Daug ekspozicijų, pastatų, erdvių, kasų, todėl geriausiai pradėti pažintį iš anksto, namuose, internetiniame Vavelio portale.
Startuoti reikėtų nuo informacijos centro, kur yra ir pagrindinės kasos. Mūsų Valdovų rūmuose perki vieną bilietą ir šliaužioji po visus rūmus, per visus aukštus. Lenkai, norėdami valdyti turistų srautus, Vavelio pilies muziejų suskirstė į devynias ekspozicijas ir paskyrė valandas su atitinkamais intervalais. Tai įneša kiek sumaišties pradžioje, nes nežinai, kas yra svarbiausia, turi tik kelias valandas, ir kaip visur suspėti?
Tačiau sakoma, kad ir didžiosios kelionės prasideda nuo pirmojo žingsnio. Nereikia pasiduoti panikai, o vadovautis paprastu principu – visko neįmanoma pamatyti, nors stengtis reikia, todėl nusipirkite bilietus į tris pagrindines ekspozicijas, tai Reprezentacinės karališkosios salės, Karūnos lobyną ir Ginklų kambariai.
Na, jeigu lieka laiko, būtinai aplankykite Vavaelio Šventųjų Stanislovo ir Vaclovo katedrą, kur palaidoti Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Daugelis lietuvių keliautojų nuo čia pradeda ir užbaigia Vavelio apžiūrą.
Krokuvos senamiestis, pagrindinė turgaus aikštė, vakarais šurmuliuoja turistų gausybe, lauko kavinėse žmonės džiaugiasi paskutinių rugpjūčio dienų šiluma. Nukrapnojęs lietutis visai neišgąsdina vakarotojų, rodos, jo ir nebuvo.
Keturios dienos prabėgo, nespėjus net mirktelti, O kiek dar neaplankytų objektų pasiliko ateičiai – ir požeminis miestas po Turgaus aikšte, Jogailos universitetas, Krokuvos tvirtovės fortai ir daugelis nuostabių muziejų – Krokuvą reik matyti kitaip: iš vidaus, neskubant, įsigilinant... Ir aplankant dar Bochnijos druskos kasyklas.
