Turizmo šalių žemėlapyje Omanas vis dar užima paslaptingo ir neatrasto krašto poziciją. Arabijos pusiasalyje esanti seniausia nepriklausoma arabų valstybė ilgą laiką buvo uždara, tačiau 1970-aisiais, į valdžią atėjus sultonui Qaboosui, šalis atsivėrė pokyčiams ir pasauliui.
Omanas nėra kuprinėtojų šalis. Atostogas čia renkasi aukštesnes pajamas gaunantys ir, ko gero, saugumą vertinantys asmenys. Juk šalis – viena iš saugiausių pasaulyje.
Dabar turizmas yra viena iš pagrindinių Omano ekonomikos krypčių, į kurią investuojama vis daugiau lėšų. Statistiškai į šalį daugiausiai atvyksta vokiečių turistai. Tačiau Omanas nėra kuprinėtojų šalis. Atostogas čia renkasi aukštesnes pajamas gaunantys ir, ko gero, saugumą vertinantys asmenys. Juk šalis – viena iš saugiausių pasaulyje.
Vienintelės arabų šalies atstovė Lietuvoje B.Senkienė pasakoja, kad Omano Sultonatas kartu su Omano informacijos ministerija dalyvaus ne tik Arabų kultūros dienose, bet ir bus kasmetinės Tautų mugės išskirtinis svečias.
Arabų valstybės palapinė rugsėjo 15-17d. stovės pačiame Gedimino prospekto centre, prie Vyriausybės, todėl tikisi sulaukti lankytojų dėmesio.
„Statysime didelę, 9 metrų ilgio palapinę, kurią apstatysime tradiciniais baldais, naudosime kitus puošybos elementus. Kilimais išklotoje sėdimoje zonoje, nusiavus batus, bus geriama kava su šviežiomis datulėmis, chalva ir bendraujama. Merginos, tarp jų – viena iš Omano, dėvės tradicinius apdarus. Taip pat bus galima užuosti omanietiškų smilkalų aromatą, susipažinti su smilkymo ypatumais, žiūrėti Omaną pristatančius filmus ir aplankyti šalies fotografų darbų parodą“, – atskleidė garbės konsulė.
Prabangus šalies kvapas
Omanietiški smilkalai, vadinami frankinsensu, yra gaminami iš išdžiūvusių, balkšvai gelsvų bosvelijos medelio sakų. Garbės konsulė pasakoja, kad bosvelijų sakai yra išgaunami panašiai kaip sula.
„Balandžio-gegužės mėnesiais Omane pradedami rinkti sakai, kurie sunkiasi iš medžio pažeidus jo kamieną. Dervos paliekamos apie tris savaites sukietėti ir surenkamos“, – aiškina pašnekovė.
Frankinsensas – unikalus ir žinomas nuo senų senovės. Jis buvo naudojamas kvepinti kūnui, rūbams, namams, dėl gydomųjų savybių derva buvo dedama į kavą ar kramtoma. Įdomu tai, jog šie smilkalai buvo viena iš Trijų karalių Jėzaus Kristaus gimimo proga atneštų dovanų. Teigiama, kad šalia miros ir aukso Jėzui karaliai dovanojo frankinsensą, kuris simbolizuoja gyvybę. Tai nestebina – anksčiau ši derva buvo brangesnė už auksą. Iki šių dienų arabų valstybėse smilkalai tebėra vertinami, o frankinsenso kaina nėra maža, ypač eterinio aliejaus. Lietuvoje 3 ml kiekio kaina siekia apie 20 eurų.
Nors bosvelijų medeliai auga ir kitur – Somalyje, Etiopijoje, Jemene, pietinėje Arabų pusiasalio dalyje ir Indijoje, tačiau, anot žinovų, omanietiškas frankinsensas, išgaunamas iš Dofaro regione augančių Boswellia sacra medžių, yra geriausias. Omane medelių plotai yra prižiūrimi ir saugomi vietinių genčių.
„Mėginsime pademonstruoti tradicinius smilkymo ritualus. Pavyzdžiui, Omane svečiai išlydimi jų visus drabužius smilkant frankinsensu. Kai kurios šeimos namuose jį smilko du kartus per dieną tam, kad išvalytų orą. Svarbu nesuklysti – smilkomos ne pačios granulės. Padegus anglį smilkyklėje, ant viršaus uždedama frankinsenso derva“, – paaiškino garbės konsulė. Ji priduria, kad svečiai kvėpinami ne tik smilkalais, bet ir kvepalais, išeinant rankos nuplaunamos rožių vandeniu. Tokiu būdu siekiama, kad svečias išeitų su geromis emocijomis ir su malonumu prisimintų savo apsilankymą tuose namuose.
Datulių ir chalvos valgymo ypatumai
B.Senkienė pasakoja, kad mugės lankytojai galės ne tik įsigyti smilkalų ir muilų, kuriuos iš Omano veža lietuvių įmonė, nemokamai pasivaišinti, bet ir sužinoti omanietiškų gardėsių receptūras, kurios bus dalinamos.
„Esu paruošusi omanietiškos kavos ir chalvos aprašymus. Tradiciškai kava ruošiama iš kardamono, gvazdikėlių, šafrano ir rožių vandens. Ji tikrai specifinė – pasižymi stipriu kvapu, skiriasi jos spalva. Turguje kava parduodama dideliuose maišuose“.
Šalyje datulės valgomos atkartojant pranašą Mahometą arba, kaip šiais laikais sakoma, sėkmei pritraukti – gardžiuojamasi nelyginiu jų skaičiumi.
B.Senkienė atskleidė daugiau tradicijų, susijusių su Omane auginamu saldumynams prilygstančiu skanumynu.
„Šiais metais Omane svečiavausi per Ramadaną. Apie savaitę buvau apsistojusi pas vieną vietinių šeimą.
Kadangi anksčiau nebuvo tokios įvairovės kaip dabar, pirmasis vakaro maistas būdavo pienas ir datulės. Iki šiol saulei nusileidus pradedama lygiai taip pat. Tik po to pradedama valgyti vakarienė“.
Chalva Omane – kitokia nei mums įprasta, gaminama iš saulėgražų. Čia ji gaminama iš riešutų, prieskonių, sviesto ir rožių esencijos, todėl jos tekstūra tąsi. Tradicinės chalvos yra ragavęs buvęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius. Ja šalyje oficialių vizitų metu vaišinami tik aukščiausio rango politikai. Įprastam susitikimui šalia kavos patiekiamos datulės. B.Senkienė su šypsena prisimena, kai A.Butkevičiaus vizito metu chalva buvo patiekta kitaip nei įprasta.
„Buvo kiek netikėta, kai du vyrai atnešė vieną didelį ir gilų dubenį chalvos ir neatnešė šaukštelių. Pasirodo, kad egzistuoja labai sena tradicija, kad chalvą reikia valgyti dviem pirštais“.
Omano Sultonato palapinę bus galima aplankyti rugsėjo 15-17 d. Gedimino prospekte (šalia Vyriausybės). Arabų kultūros dienos Vilniuje, Kaune, Visagine ir Rukloje vyks rugsėjo 12-16 d. Daugiau informacijos: www.arabukultura.lt ir www.fb.com/events/1577889255575030
Straipsnis parengtas pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“. Projektą, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
