Kadangi rašytiniuose šaltiniuose šitas piliakalnis niekur nebuvo žinomas, anksčiau apie šią vietą niekas nežinojo ir jos neieškojo. Prieš keletą metų vienas geologas, kuris Lietuvoje yra atradęs kelias dešimtis piliakalnių, savo mėgėjiško vaikščiojimo metu ties skardžiu aptiko keletą radinių. Tuomet prasidėjo detalesni tyrimai. Archeologai šią vietą vadina unikalia Lietuvoje.
Visą vasarą darbai virė Kukuliškių piliakalnio teritorijoje, o nuo rugpjūčio archeologai persikėlė į buvusios gyvenvietės teritoriją, kur iškasta apie dešimties kvadratinių metrų žvalgomoji perkasa. Čia ir pasimatė slypintys istoriniai lobiai.
„Mes pamatėm nerealius dalykus! Dėl to, kad toje vietoje labai drėgna ir šlapia, išlieka organinės medžiagos – mediena gali išlikti, audiniai, kauliniai, mediniai dirbiniai. Tai labai retas atvejis archeologijoje. Šio laikotarpio vienintelė tokia vieta yra Luokesa, kur likę mediniai įtvirtinimai. Šis, Kukuliškėse, tai antras šio laikotarpio objektas, kur gerai išlikusi organika. Pagaliau Vakarų Lietuvoje turime tokį lobį. Moksliniu požiūriu tai didžiulis dalykas. Dažniausiai, kai tyrinėjam, organiniai dirbiniai būna neišlikę, pažįstame žmonių gyvenimą iš akmens dirbinių, šiek tiek kaulinių, keramikos, bet nematome labai didžiulio spektro buities dirbinių, kaip jie gyveno, nes neišlieka. Čia mes turime medines konstrukcijas, įvairiausi mediniai dirbiniai jau konservuojami muziejuje. Taip gerai išsilaikę! Radome daug skiedrų, medžių žievių, atpažinome, kur beržas, kur alksnis“, – pasakojo archeologė.
Mes pamatėm nerealius dalykus! Dėl to, kad toje vietoje labai drėgna ir šlapia, išlieka organinės medžiagos – mediena gali išlikti, audiniai, kauliniai, mediniai dirbiniai. Tai labai retas atvejis archeologijoje.
Rado gyvūnų ir žuvų kaulų
Tyrinėtojus itin nudžiugino aptikti gyvūnų ir žuvų kaulai, leisiantys dar daugiau sužinoti apie tuometį gyvenimą. Tyrinėjant piliakalnį kaulinės medžiagos rasta mažai, o šioje vietoje gausiai. Žuvų kaulai padės atskleisti su jūra susijusių faktų. Gyvūnų kaulai leis sužinoti, kas buvo medžiojama ir kaip.
Rasta ir kaulinių dirbinių – ylų, skuobtelių, smeigtukų, kurie naudoti kaip papuošalas. Bronzos laikotarpio kauliniai dirbiniai Vakarų Lietuvoje tikra retenybė. Tai itin vertinga informacija mokslininkams, kurie galės palyginti to paties amžiaus radinius Rytų ir Vakarų Lietuvoje.
Paslaptingas radinys
Kas galėtų būti aptikta medinė konstrukcija, kol nedrįstama spėlioti. Archeologė sako, jog šis radinys perkasoje pažėrė daugiau klausimų nei atsakymų.
„Tikrai ne pastatas... Tikriausiai su kažkokia ūkine veikla susijusi konstrukcija, paskirtį pasakysime vėliau, kai sėsime prie kompiuterių, laboratorijoje darbai virs, apdorosime medžiagą. Dabar paslaptis, ką ten tie kukuliškiai darė“, – sakė M.Urbonaitė-Ubė.
Objektas neatsitiktinis
Paklausta, kaipgi pavyko aptikti taip tiksliai gyvenvietės vietą, žinovė pasakojo, jog reikėjo įdėt daug darbo, nustatant, kas šioje vietoje yra, ir tai joks atsitiktinumas, tad kasdami neabejojo, jog vieta tiksli.
„2018 metais, kai radome gyvenvietę, geofizikiniais metodais darėm gręžinius, matėm sluoksnių išsidėstymą, matėm storą kultūrinį sluoksnį, tai žmonių paliktas susiformavęs sluoksnis. Nusprendėm, kad to grąžto vietoje ištirsim perkasą ir ši strategija pasiteisino daugiau nei tikėjomės, nes medines konstrukcijas aptikti unikalu“, – kalbėjo moteris.
Rado gintarų
Tiek ant piliakalnio, tiek gyvenvietės perkasoje aptikta gintarų.
„Vėl tas gintaras... Kur einam – gintaras. Tai trečia ištirta perkasa, ir ant piliakalnio aikštelės daug, ir gyvenvietėje. Tai dar kartą patvirtina, kad rinko gintarus ir jis buvo labai labai svarbus jų gyvenime. Radome sankaupą, septynis gintarus tarp medinių konstrukcijų, lyg būtų paslėpti, kaip mažas lobis. Atrodo, kad sauja padėta ir paslėpta. Kukuliškiai puiki terpė jį aptikti, nes mažai objektų, kur tirta ir aptikta“, – kalbėjo M.Urbonaitė-Ubė.
Būta hipotezių, jog bronzos amžiuje gintaro naudojimas sumažėjo ir apskritai jį nustota naudoti. Dabar gi manoma, kad greičiausiai gintaras nebuvo praradęs savo reikšmės.
Šimtai radinių
Radinių perkasose aptikta šimtai, manoma, jog skaičius pasieks tūkstantį. Tai šių metų tyrinėjimo rezultatas. Į laboratorijas jau iškeliavo išplauti žemių mėginiai, jose bus ieškoma augalų sėklų. Gyvulių kaulai iškeliavo į Vilniaus laboratorijas. Rezultatų tikimasi sulaukti po pusmečio, tuomet detaliau paaiškės, ką tenykščiai žmonės valgė ir kuo gyveno.
Grunto mėginiai piliakalnyje archeologams leido nustatyti, jog būtent čia gyventojai anuomet pirmieji valgė lęšius ir pupas. Šios kultūros pirmą kartą Lietuvoje aptiktos būtent čia.
„Mes prisidedam prie Lietuvos gastronomijos istorijos. Lęšių košė senesnė nei atrodė, o pirmieji ją valgė kukuliškiai. Tai ne tik nacionalinis atradimas, bet ir apima platesnį regioną“, – džiaugėsi M.Urbonaitė-Ubė.
Piliakalnyje ir prieigose vykusius darbus finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, kuriai priklauso teritorija, taip pat Pajūrio regioninis parkas.
Viliamasi, jog darbus bus galima tęsti ir kitais metais, nes neatsakytų klausimų vis dar išlieka daug. Šiemet darbus archeologai baigė, o perkasos buvo užkastos.
„Aš trečius metus dirbsiu, čia mano širdis ir mano mokslinės ambicijos. Šitas objektas savas, išmylėtas...“ – sako archeologė, svajojanti sugrįžti prie darbų ir kitąmet.
