Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčia
Apsilankius Juodkrantėje, kiekvieno keliautojo žvilgsnį patraukia čia esanti evangelikų-liuteronų bažnyčia. Tai ne tik ryškus architektūrinis akcentas, bet ir svarbus miestelio istorijos liudytojas. Prieš daugiau nei 200 metų smėliui užpusčius Karvaičių kaimą, parapija persikėlė į Juodkrantę ir pastatė pirmąją medinę, nendrinių stogų puoštą bažnyčią.
Šventovę užklupus gaisrui, vietoj jos išdygo įspūdingi neogotikinio stiliaus, raudonų plytų maldos namai. Krucifiksą (Nukryžiuotąjį, – red. past.) bei dvi žalvarines žvakides naujajai Juodkrantės bažnyčiai padovanojo Vokietijos imperatorienė, Prūsijos karalienė Augustė Viktorija, o dailius nedidelius vargonus – gintaro kasyklų savininkas Moritzas Beckeris.
Dabar bažnyčia naudojasi tiek Juodkrantės evangelikų-liuteronų, tiek Romos katalikų Šv. Pranciškaus Asyžiečio tikinčiųjų parapijos.
Nidos evangelikų-liuteronų bažnyčia
Keliaudami į Nidą, miesto svečiai taip pat gali apsilankyti čia esančioje evangelikų-liuteronų bažnyčioje. Senojoje Nidoje, apie 2 kilometrus į pietus nuo dabartinės bažnyčios, stūksoję maldos namai kartu su visa gyvenviete buvo palaidoti smėlio, tad liuteronų pastorius Gustavas Echternachas ėmėsi naujos bažnyčios statybos.
XIX a. antroje pusėje idiliško miškingo kraštovaizdžio apsuptyje buvo įšventinta neogotikinė raudonų plytų bažnyčia. Šiuos maldos namus puošia langų vitražai, E.Molenhauerio altoriaus paveikslas „Kristus teisia ranką apaštalui Petrui, bijančiam nuskęsti“, kaizerio žmonos Augustės Viktorijos dovanotų šviestuvų kopijos.
Be vargonų gaudesio, kviečiančio į pamaldas, bažnyčios apylinkėse galima išgirsti ir nuostabių, klasikinių kūrinių skambesį. Šioje šventovėje jau daugiau nei du dešimtmečius vyksta Thomo Manno festivalis.
Nidos katalikų bažnyčia
Viešint Nidoje tiesiog neįmanoma nepastebėti išskirtinės architektūros Nidos katalikų bažnyčios. Pačiame gyvenvietės centre, ant sunykusios kopos, 2003 metais iškilę maldos namai sujungia pajūrio architektūros tradicijas ir šiuolaikiškumą.
Bažnyčios akcentu tapo nendrinis stogas ir pusantros tonos sveriantis varpas, o balta smailė su ažūriniu kryžiumi yra matoma iš visų Nidos pusių. Iš pirmo žvilgsnio ši šventovė atrodo kukli, tačiau užėjus į vidų nustebina natūralios šviesos gausa ir pro didžiulius langus atsiverianti Kuršių marių platybė.
Kintų evangelikų-liuteronų bažnyčia
Persikėlus į Šilutės kraštą, būtina aplankyti Kintų evangelikų-liuteronų bažnyčią. Pastatyti XVIII a. pradžioje, šie maldos namai yra puikus to meto rytprūsių architektūros pavyzdys, savo plane išlaikantis vokiečių ordino gotikinių statinių formą.
Anot legendos, suirus Ventės bažnyčiai, tarp gyventojų kilo ginčas, kur turėtų stovėti naujoji šventovė. Tad iš kraštutinių kaimų – Ventės ir Kiošių – vienu metu buvo išsiųsti du žygūnai ir nutarta, kad vietoje, kurioje jie susitiks, bus statoma naujoji bažnyčia. Žygūnai susitiko būtent Kintuose!
Šie maldos namai kviečia ne tik į pamaldas, bet ir į Europoje pripažintą festivalį „Kintai Arts“, kuriame skamba įvairi – barokinė, klasikinė ir net džiazo muzika.
Rusnės evangelikų-liuteronų bažnyčia
Keliaujant į didžiausią Lietuvos salą – Rusnę – užsukite į čia esančią bažnyčią. Manoma, kad ši buvo įsteigta dar valdant kryžiuočiams! Deja, viena seniausių Lietuvos šventovių net tris kartus buvo suniokota gaisro, o dabartiniai mūriniai maldos namai pašventinti XIX a. pradžioje.
Čia taip pat durys plačiai atveriamos renginiams ir koncertams – tradicija tapę muzikos ir meno vakarai „Muzikuojanti Rusnės sala“ jaukiai įsikuria Rusnės evangelikų-liuteronų bažnyčioje ir vietinius kviečia pasiklausyti tiek operos solistų, tiek kamerinio choro koncertų.
