Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios diplomatinių ryšių, o jų bendra siena uždaryta nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio. Įtampa tarp abiejų šalių tvyro dėl per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytų masinių armėnų žudynių.
Tačiau gruodį abi šalys paskyrė specialius pasiuntinius santykiams normalizuoti. Šią iniciatyvą tvirtai palaikė Rusija ir Turkijos sąjungininkas bei senas Armėnijos priešininkas Azerbaidžanas.
Praėjusį mėnesį pasiuntiniai buvo susitikę Maskvoje. Anot jų, derybos buvo „konstruktyvios“.
Moldovos pigių skrydžių bendrovės „FlyOne“, turinčios padalinį Armėnijoje, lėktuvas trečiadienį vakare turi atskristi į Stambulo oro uostą iš Jerevano.
Tuo metu Turkijos oro bendrovės „Pegasus“ orlaivis trečiadienį vėlai vakare iš Stambulo Sabihos Gokcen oro uosto turi pakilti skrydžiui į Armėnijos sostinę.
„Pegasus“ atstovė spaudai sakė, kad pigių skrydžių bendrovė per savaitę vykdys tris skrydžius į Jerevaną ir iš jo.
„FlyOne“ padalinio Armėnijoje vadovas Aramas Ananianas naujienų agentūrai AFP sakė, kad per savaitę bus du grįžtamieji skrydžiai tarp Jerevano ir Stambulo.
Analitikai skrydžių atnaujinimą pavadinimo teigiamu dalyku, tačiau sakė, jog tai tėra pirmas atsargus žingsnis sudėtingame priešiškų dvišalių santykių normalizavimo kelyje.
Tai, žinoma, geros naujienos, tačiau tuo pat metu tai yra tik sugrįžimas į buvusią padėtį.
„Tai, žinoma, geros naujienos, tačiau tuo pat metu tai yra tik sugrįžimas į buvusią padėtį“, – AFP sakė analitikas Thomas de Waalas iš idėjų kalvės „Carnegie Europe“.
„Faktas, kad dalyvauja turkų reguliarių skrydžių avialinijos „Pegasus“, o ne vykdomi užsakomieji skrydžiai, kaip buvo anksčiau, yra teigiamas, bet visgi ne revoliucingas žingsnis“, – kalbėjo jis.
„Taigi, nors labai tai sveikinu, neskubėčiau teikti tam per didelės politinės reikšmės“, – pridūrė ekspertas.
Skrydžiai tarp abiejų šalių sostinių nutrūko, kai turkų pigių skrydžių bendrovė „Atlasglobal“, vykdžiusi po kelis skrydžius per savaitę, 2020 metų vasarį kreipėsi į teismą dėl bankroto.
Keleiviai buvo priversti keliauti tranzitu per Sakartvelą.
Bendra šalių siena uždaryta nuo 1993 metų, todėl sunkvežimiai priversti vykti per Sakartvelą ar Iraną.
