„Prieš metus formuojant EPD temą – tvarus paveldas – ši mintis buvo siejama su žmogaus, gamtos, paveldo derme, apsauga ir prisitaikymu prie klimato kaitos. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad beprotiškas Rusijos žingsnis sukeliant karą pakeis viską – prioritetus ir supratimą apie tvarumą, trapumą, vertybes. Paveldo tvarumas įgauna visai kitą prasmę, kai žinai, jog Ukrainoje daugiau kaip 300 kultūros paveldo objektų yra suniokota, pažeista, kai sunaikintos kelių kartų muziejuose sukauptos kolekcijos. Sunku suvokti, kas turėjo nutikti kai kurių žmonių sąmonėje, kad praėjus 80 metų po Antrojo pasaulinio karo, žvelgiant į 1941 ir 2022 metais darytas nuotraukas su Odesos prieigomis, matome analogiškus vaizdus su prieštankiniais įrenginiais ir smėlio maišais, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
– Paveldas net ir XXI amžiuje yra ne tik tvarus, bet ir labai trapus. Tad vykdydami paveldo apsaugos misiją kartu turime prisidėti ne tik prie paveldo fizinės apsaugos, bet ir prie taikaus sambūrio, griežtesnių sankcijų agresijai propagavimo. Dabar pagrindinė misija – suvaldyti agresiją, jos padarinius, apginti paveldą, padėti kitiems, nes jei mes nepadėsime, su mūsų paveldu gali nutikti tas pats.“
Europos paveldo dienas Lietuvoje bus atidarytos rugsėjo 8 d. (16 val.) Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje (Aušros Vartų g. 7b). Po sveikinimo kalbų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros paveldą, sąsajas su Ukraina apžvelgs istorikas, prof. dr. Alfredas Bumblauskas.
Tradiciniu simboliniu varpo dūžiu paskelbsime daugiau nei savaitę visoje šalyje vyksiančią kultūros paveldo pažinimo šventę, pagerbsime Ukrainos žmonių pasiryžimą ginti savo kraštą ir europietiškąją tapatybę, susipažinsime su tvariu, Ukrainą ir Lietuvą ilgus šimtmečius siejančiu materialiuoju ir dvasiniu paveldu. Bandūros melodijomis prisiliesime prie ukrainietiškos kultūros dvasios. Po oficialiosios dalies – pažintis su unikaliu LDK reiškiniu – Bazilijonų ordino tėvonija – pamažu atgimstančia Vilniaus Švč. Trejybės unitų bažnyčia ir vienuolynu. Registracija į renginį (vietų skaičius ribotas).
Europos paveldo dienų renginių tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Lietuvoje EPD rengia ir koordinuoja Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis kultūros įstaigomis.
Su EPD nemokamais renginiais, vyksiančiais visuose Lietuvos regionuose, galima susipažinti KPD svetainėje.
Programa nuolat pildoma ir atnaujinama. Jau dabar programoje yra daugiau kaip 150 renginių. Kiekvienas regionas, rajonas, miestelis lankytojus kviečia į kultūros paveldo objektus, kurie tomis dienomis atvers duris, išsamiai supažindins su objekto unikalumu, išskirtine verte, svarba to krašto kultūriniam gyvenimui, gidai papasakos įdomių istorijų, atkreips dėmesį į paveldo tvarumą, kuris ypač aktualus šiandieniniame pasaulyje.
Iš kultūros paveldo objektų, jų statybos technologijų, medžiagų apdirbimo, senųjų meistrų išmonės yra ko pasimokyti ir šiuolaikinėms statyboms. Paveldo objektai – puikus, šimtmečių išbandytas pavyzdys. Europos paveldo dienos – puikus metas iš arčiau susipažinti ir su restauratorių darbais, prikeliančiais paveldo objektus naujam gyvenimui.
Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams bei turistams. Galiausiai šie renginiai taip išpopuliarėjo, kad Europos Taryba perėmė šią inciatyvą ir pakvietė jungtis visas Europos Tarybos valstybes nares. Taip 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur tais metais jau vyko diskusijos ne tik tarp istorikų, paveldosaugininkų ir politikų, bet ir plačioji visuomenė įsitraukė į aistringus svarstymus dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo. Ši diskusija, kaip ir daugelis kitų, vykusių vėliau, yra puikus pavyzdys, kaip visuomenė buvo įtraukta į paveldo verčių aptarinėjimą, girdėjo profesionalius mokslininkų, istorikų, tyrėjų argumentus už ir prieš, susipažino su vizijomis, planais, galimais sprendimais.
Lietuvoje pradėję rengti Europos paveldo dienas geru dešimtmečiu vėliau negu Prancūzijoje (Europos Tarybos nare Lietuva tapo 1993), kasmet buriamės į šį kolektyviniu tampantį, nuolat besiplečiantį ir aktualumo neprarandantį reiškinį visame kontinente. Šiemet – jau 29-ąjį kartą. Džiugu, kad visuomenė ima vis labiau suvokti savojo paveldo mieste ar miestelyje svarbą. O tai yra ir vienas iš EPD renginių, vykstančių jau beveik tris dešimtmečius, nuopelnų.
