1. Teritorija, kurioje beveik nėra žinduolių
Viena iš mažiausiai apgyvendintų teritorijų yra Tristan de Kunja salų grupė Pietų Atlante, priklausanti Jungtinės Karalystės Šv. Elenos kolonijai. Vienintelėje nuolat gyvenamoje didžiausioje Tristano da Kunjos saloje apsistoję vos 300 žmonių, kurie verčiasi žuvininkyste ir ūkininkavimu.
Neįtikėtina tai, kad ten nėra žinduolių, išskyrus ruonius ir žmonių atsigabentas žiurkes bei peles. Tiesa, milžiniškas atstumas nuo išorinio pasaulio, kai salą galima pasiekti tik vieną kartą per mėnesį laivu, stipriai nepaveikė vietinių. Jie kaip ir visi likę žemės gyventojai žiūri televiziją ir naudojasi internetu.
2. Miestelis, kurį nuo civilizacijos skiria 7 dienų kelionė Himalajų kalnais
Ar įsivaizduojate, ką reiškia gyventi vietovėje, kai norint nuvažiuoti į kitą miestą, jums vien kelionei reikėtų skirti mažiausiai savaitę, o ir pats kelias nebūtų lengvas ar paprastas. Tai puikiai žino Mutuo gyventojai Kinijoje, kurių namus nuo civilizacijos skiria didingieji Himalajų kalnai.
Norint ten patekti reikėtų maždaug 7 dienas kopti įšalu ir pereiti senovinį pakabinamą tiltą. Tad Mutuo viskas sustyguota, išplėtota agrikultūra, kad vietiniams nebūtų didelio poreikio palikti savo miestelį. Beje, ne vieną kartą jau buvo bandyta gerinti susisiekimą, tiesiant naują kelią, bet kaskart nepasisekdavo.
3. Kaimelis, kuriame likę vos 5 gyventojai
Toliausiai į šiaurę esanti gyvenvietė – Alertas. Tai Kanados arktinio salyno Elsmyro salos teritorija, priklausanti Nunavutui. Vos 840 km nuo Šiaurės ašigalio nutolusioje vietovėje dėl geografinių ypatumų vasarą saulė šviečia net 24 valandas per parą, o žiemą jos visai nėra. Čia 2001 m. buvo likę tik 5 gyventojai, daugiausia Alerte lankosi meteorologai ir kiti mokslininkai, kurie ten dirba. Tam, kad iš gūdaus kampelio būtų galima pasiekti labiau apgyvendintą žuvininkystės kaimą, reikia įveikti neįtikėtinai daug – 2100 km, tačiau jei nortumėte apsilankyti artimiausiame mieste tektų nuvažiuoti beveik 3600 km.
4. Miestelis, kurį paliko visi gyventojai
Dar vienas atokus ir pamirštas pasaulio užkaboris yra Kergelando salyno grupė Indijos vandenyno pietuose, priklausanti Prancūzijai. Ji susideda iš vienos pagrindinės – Gran Teras salos ir maždaug 300 nedidelių salelių.
Teritorija gana kalnuota, taip pat joje plyti 550 kv. km plotą užimantis gigantiškas Kuko ledynas, tačiau gamtos grožį išvysti įmanoma į Kergelandą vykstant tik jūros keliu, kuris toli gražu nėra paprastas.
Nuo Reunjon salos tektų plauti visą savaitę, taigi vietinė liaudis teritorijoje jau nebegyvena, čia apsistoję apie 100-200 mokslininkų iš Prancūzijos.
5. Atokusis ramybės kampelis
Jei dievinate ramybę ir šiek tiek asketišką poilsį, jus tikrai turėtų sužavėti Itokortormito gyvenvietė rytų Grendlandijoje, Sermersoko savivaldybėje, netoliese jūros Skorsbio užutėkio. Miestelyje, kurio teritorija milžiniška, gyvena tik apie 500 vietinių, tad kiekvienam tenkantis plotas yra maždaug 300 kv. km. Anksčiau gyventojai užsiiminėjo baltųjų lokių, poliarinių lapių ir ruonių medžiokle, bet dabar iš šių veiklų liko žvejyba ir turizmas.
Svečiuodamiesi Itokortormite galėsite aplankyti jūrų uostą, tiesa, jį pasiekti galima tik vasarą, mieste esančią bažnyčią ir, žinoma, paganyti akis į nepakartojamus šiaurės horizontus.
Egzotinių kelionių specialistai – kelioniuakademija.lt
