Kreta yra tokių didžių žmonių kaip Nikos Kazantzakio, Vincento Cornaros, El Greco gimtinė.
Tačiau atvykėlius sala nuo pirmo žingsnio pavergia ne tik šiais faktais, bet ir vietinių žmonių sielos tyrumu, draugiškumu. Visa tai padeda pasijusti namuose.
Tikrieji Kretos gyventojai yra vieni aukščiausių Europoje, gyvenančių kalnuotose vietovėse. Jie labai išdidūs ir nepriklausomi, jų elgesys atspindi jų ilgą kovų istoriją su užpuolikais. Išlikę vestuvių ir krikštynų senieji papročiai. Kiekvieną rudenį kartojami tie patys darbai – vynuogių derliaus rinkimas, vyno ir tsikudijos (stipraus gėrimo) gamyba. Visa įranga paveldima iš kartos į kartą.
Ypač gilų pėdsaką palieka unikalus folkloras, kuriam įtaką darė ne tik salos geografinė padėtis, bet ir užkariautojai arabai, venecijiečiai ir turkai.
Salos gyventojai labai konservatyvūs: kai kur buityje naudojami rakandai kaip Minojo laikais. Senosios taisyklės išliko ir papročiuose bei religinėje praktikoje.
Pavyzdžiui, mirusieji iki šiol Kretoje apraudami kaip Homero laikais, pirmas metų vynuogių derlius pašventinamas senuoju papročiu.
Vienas iš charakteringiausių folkloro bruožų – muzika, dainos ir šokiai. Tos dainos yra trumpos, melodingos, sentimentalios ir jausmingos. Tai daugiausia meilės dainos.
Jas puikiai atlieka žinoma visame pasaulyje graikų dainininkė dabar gyvenanti JAV – Nana Mouscouri. Kretiečių dainoms ir šokiams paprastai akompanuojama instrumentu – lyra, kuris yra trijų stygų medinis smuikas.
Spalvingi kretiečių nacionaliniai kostiumai, ypač vyrų. Jie rengiasi net puošniau nei moterys.
Kretos šokiai kildinami iš Minojo periodo – Archeologijos muziejuje galima pamatyti freskas su šokėjų figūromis. Tie šokiai dažnai primena karo tematiką. Nieko keisto, kad daugumą jų atlieka vyrai. Jų judesiai taip pat primena jūros bangavimą ir laukinę Kretos gamtos bei kalnų prigimtį.
Salos gyventojai labai didžiuojasi savo dirbiniais – medžio drožiniais (medis jūsų rankose tampa švelnus ir šiltas), audiniais, keramika, siuviniais, peilių gaminimu.
