Gal ji nėra populiari tarp lietuvių? O gal ji taip nesužavi, kaip kitos? Pasitaikius progai (dėkui Ukrainos oro linijoms už laimėtą bilietą) nutariau išmėginti šią kelionių kryptį ir pats. Bet prieš pradėdamas pasakojimą parašysiu euro ir grivinos kursą – jo prireiks jums skaičiuojant, ar verta ten vykti. Jis šiuo metu yra 1:30, t.y. už 1 eurą gausime 30 grivinų.
Visų jūsų kelionė iš Lietuvos greičiausiai prasidės nuo naktinio skrydžio. Po ne visos valandos ir 40 minučių nusileisite senajame Odesos oro uosto terminale. Sakoma, kad naujas terminalas greitai atsidarys, tačiau vienas dalykas nesikeis – tai atvykėliams siūlantys savo paslaugas taksistai. Su jais derėtis būtina, nes priešingu atveju kelionė iki miesto centro naktį jums kainuos ne mažiau nei 10 eurų (o tai – per brangu). Sako, kad taupius keliautojus gelbėja „Uber“.
Pigu, pigiau, pigiausia: apie kainas ir ne tik jas
Apsistoti Odesoje galima nuo 5 eurų už naktį, tačiau, net ir išsirinkę nakvynę 4 žvaigždučių viešbutyje, nenustebkite, kad šis viešbutis primins sovietmetį. Kita vertus, jei norite pažinti miestą, ar būtina prabangi nakvynė? Juk didžiąją laiko dalį praleisite ne viešbutyje.
Oficiali Odesos miesto įkūrimo data – 1795-ieji. Legenda, kurią tikrai išgirsite ne kartą, viešėdami Odesoje, pasakoja, kad šio miesto sėkmės istorija tapo paprasti apelsinai, tinkamu laiku pateikti Rusijos carui.
Visa tai primena mieste esantis paminklas... apelsinui. Galbūt tai ir tiesa, vis dėlto didžiausią įtaką Odesos klestėjimui padarė uostas. Labai svarbia miesto dalimi jis išliko iki šių dienų, tad, jei norite pajusti tikrą Odesos koloritą, būtinai aplankykite Privoz (ПРИВОЗ) turgų.
Norite kažko šiuolaikiškesnio? Galite užsukti ir į žymųjį 7 kilometro turgų (savo kelionės pabaigoje sužinojome, kad į šį turgų organizuojamos ekskursijos).
Prekyba lėmė, kad miestas lig šiol yra daugiatautis, tad nenustebkite jame radę ir moterų stačiatikių vienuolyną, ir mečetę ar žydų sinagogą. O sudėjus abu šiuos faktorius gimė puiki istorija apie „12 kėdžių“, kurios garbei Odesos gyventojai pastatė ne vieną paminklą, prie kurių fotografuojasi turistai.
Kad jau prakalbome apie turistus, tai metas pakalbėti ir apie lankomiausias jų vietas: turistai visada aplanko įžymiuosius Potiomkino laiptus, T.Ševčenkos parką su buvusios tvirtovės liekanomis, neužmiršta aplankyti ir vienos sienos namo. Taip pat jie ragauja patiekalus Deribasovskajos gatvėje (Дерибасовской улице).
Šeimos dažniausiai užsuka į delfinariumą. Tiek jo, tiek atrakcionų kainos sužavės ir leis vaikams pramogauti ne minutes, o valandas.
Pažinti Odesą tikrai neužtenka vienos dienos. Bent jau mums neužteko, nes beveik nelankėme muziejų ar teatrų, liko nepažinta požeminė Odesa ir jos naktinis gyvenimas. Ką gi – teks pakartoti kelionę į ją.
Į paplūdimį – ne Odesoje
Kad ir kiek girčiau Odesą, tačiau vieną „minusą“ ji turi – tai jos paplūdimiai. Jei jums nepasisekė apsilankyti Arkadia paplūdimiuose, tai kiti pliažai visai nežavi.
Bet visada yra išeitis, apie kurią žino ne visi poilsiautojai – imti ir ištrūkti iš miesto ir likusią atostogų dalį praleisti ant smėlio paplūdimiuose tokiuose kurortiniuose miesteliuose, kaip Zatoka, Gribovka ar Koblevo.
Pabėgimui iš miesto galimi du keliai – traukiniai arba taksi. Jei pasirinksite traukinį, tai už 60 km kelią sumokėsite viso labo tik 50 euro centų, tačiau važiuosite beveik dvi valandas. Na, o jei taksi – mokėsite 25 eurus ir lėksite viršydami greitį priešpriešine juosta.
Mes pasirinkome poilsį Zatokoje ir, kaip vėliau paaiškėjo, atsidūrėme istorinėje Besarabijoje. Bet apie tai šiek tiek vėliau. O dabar – istorija apie pajūrį, kuris, mūsų nuomone, primena dabartinę Šventąją Lietuvoje. Tik čia kelis kartus pigiau ir geriau.
Kodėl primena? Gatvių infrastruktūra tokia pat nutrinta, tokie patys kioskeliai ir pilna skelbimų: „laisvi butai prie jūros“, „nuomoju apartamentus“.
Kodėl geriau? Todėl, kad viešbučiai ir apartamentai ne 500 metrų nuo jūros, bet ant jūros kranto. Ir visa tai kelis kartus pigiau nei Lietuvoje – para asmeniui namukuose be patogumų kainuoja nuo 5 eurų, o puikius apartamentus galima rasti ir nuo 30 eurų už parą šeimai. Ką jau kalbėti apie maisto kainas – kompleksiniai pietūs prie jūros prasideda nuo 1,7 euro asmeniui, gulto nuoma parai – 1 euras, pusvalandžio masažas prie jūros – nuo 5 eurų.
Prisimenate tokius Lietuvoje, rėkiančius: „Šaltas alus, karšti čeburėkai“? Ukrainoje jie tokie patys, tik siūlo daugiau produktų.
Ir (cit – tik niekam nesakykite!) – šalto alaus skardinė prie jūros tekainuoja 80 euro centų.
Na, o jei jau labai praalksite ir tingėsite nueiti pavalgyti kavinukėje – visada prašome paragauti bandelių (kaina nuo 10 euro centų), kukurūzų, krevečių ar arafanų (kaina – 1 euras). Visus užkandžius paslaugiai jums iki gulto atneš maisto išnešiotojai.
Prisimenate tokius Lietuvoje, rėkiančius: „Šaltas alus, karšti čeburekai“? Ukrainoje jie tokie patys, tik siūlo daugiau produktų.
Nuobodžiauti paplūdimiuose taip pat neteks – visuose pliažuose įrengti vandens kalneliai (nusileidimas – 60 euro centų), pavėsinės ir sūpynės vaikams, o vakarais pilna žmonių, kurie pačiame paplūdimyje kepasi šašlykus. (Manau, kad po tokios reklamos visi Šventosios mylėtojai persigalvos ir patrauks į Odesos kurortus).
Tiesa, jeigu tikitės ten „prasisukti“ su anglų kalba – jums nepavyks. Viešbutyje, kur apsistojome, iš viso personalo angliškai kalbėjo tik viena mergina. O miestelyje nesutikome tokio nė vieno.
Besa... kas?
Taigi, o dabar apie Besarabiją. Buvo kilęs noras nuvykti į Belgorodo-Dnestrovsko miestelį. Galvojome: pratęsime kelionę traukiniu. Bet kai pamatėme ekskursijų kainą (9 eurai asmeniui), persigalvojome ir nutarėme važiuoti su grupe.
Už šiuos 9 eurus gavome ne tik gido pasakojimą, bilietus į Akermano tvirtovę, pasiplaukiojimą po Dniestro deltą laivu, bet ir apsilankymą prie Šventojo šaltinio. Sakoma, jame privaloma išsimaudyti pagal visas stačiatikių tradicijas.
O pati Besarabija įsiminė galbūt ne savo istorija ar nuostabia pilimi, bet išskirtiniu vynu, kurio litras kainuoja 1,2 euro ir išpilstomas tiesiai į plastikinius butelius, bei gatvėje pardavinėjamais sunokusiais arbūzais, kurių kilogramas tekainuoja 0,13 euro centų.
Po keturių dienų kelionės sėdėdami oro uoste ir laukdami nepatogaus naktinio skrydžio namo suskaičiavome kelionės išlaidas – dviem asmenims su maistu ir pramogomis be pervežimo ir viešbučio išleidome viso labo 110 eurų.
Ar verta pakartoti? Manau, verta, net ir nežiūrint į tai, kad kartais iš aptarnaujančio personalo sulaukėme grubaus elgesio ar kabinėjimosi dėl politikos.
Ar norėsite apsilankyti Odesoje jūs? Spręskite patys. Sako, jau yra pigių bilietų kitiems metams.
