Jie per savaitę nubėgo 120 kilometrų ir „surinko” beveik 5000 metrų vertikalaus pakilimo, kas būtų beveik tas pats kaip nubėgti iš Vilniaus į Druskininkus pakeliui įlipant į aukščiausią Europos kalną Montblaną.
„Geriausias būdas pažinti svetimą kraštą – kedų pora ir puiki kompanija. Tai buvo puikios atostogos trail bėgimo ritmu!“ – apie trail bėgimo savaitę atsiliepia dalyvė Neringa.
Saulėtasis Kipras puikiausiai tinka ne tik paplūdimių mėgėjams, bet ir aktyviems populiarėjančio „trail“ bėgimo atstovams. Jie dažnai ieško kalnų ir gražių vaizdų, jiems neįdomūs asfaltuoti keliai. Trail bėgikai bėga gamtos takais ir nesvarbu, kad tie takai nelygūs, akmenuoti, uolėti ar nukloti iš po kojų byrančia skalda – tokiose keliuose atrandamas laukinės gamtos grožis.
„Pirmą kartą dalyvavau tokio pobūdžio kalnų bėgime. Labai įspūdingos trasos ir paprastas, šiltas bendravimas tarp visų dalyvių“ – taip trail bėgimo savaitę atsimena dalyvis Gintas pirmą kartą išbandęs trail bėgimą kalnuose.
Kipras – sala Viduržemio jūroje, kur šilta, daug saulės, yra Trodos kalnai, kuriuose gausu mažų, senoviškų kalnų miestelių, čiurlenančių upelių ir viršukalnių nuo kurių atsiveria įspūdingos salos panoramos.
„Bėgimas gamtoje man yra neatsiejamas nuo pažinimo“, – pasakoja viena iš trail bėgimo savaitės organizatorių ultramaratonininkė ir „Laukinis trail“ varžybų organizatorė Viktorija Tomaševičienė.
Pasak jos, dėl to planuojant bėgimo savaitės Kipre programą ieškojau skirtingų trasų skirtingose salos vietose, kad galėtume ne tik „pririnkti“ kilometrų, bet keliauti, pažinti, pamatyti salą, gražiausias ir įdomiausias jos vietas, vienuolynus kalnuose, viršukalnes, uolėtas jūros pakrantes.
„Sportą aš noriu sujungti su turizmu. Nei karto nebėgome tos pačios trasos. Kiekvieną dieną buvo vis kitas maršrutas. Kipras unikalus tuo, kad pakrantėje yra karšta ir šilta jūra, visai nedaug pavažiavus į kalnus karščio nebėra, temperatūra jau tinkama bėgimui ir atsiveria nuostabūs vaizdai ir visa tai skiria valandos kelias automobiliu“, – sakė pašnekovė.
Per septynias dienas trail bėgimo savaitės dalyviai spėjo apžiūrėti kvapą gniaužiančiomis įspūdingomis jūros pakrančių panoramomis garsėjantį Akamos pusiasalį. Jie apibėgo ir įlipo į aukščiausią Kipro viršukalnę Olimpą, kurios aukščiausiame taške vietoj senųjų graikų dievų dabar „įsitaisęs“ radaras. Taip pat „šturmavo“ kitas Trodos kalnų viršūnes – laukinę ir akmenuotą Papoutsą į kurią neveda joks takas, o kur ji yra nurodo tik viršukalnę žymintis kryžius bei Adelfi, kurioje įkurta vienintelė saloje turistams atvira gaisrų stebėjimo stotis, šalia jos esančią Madari viršūnę ir kt. Trodos kalnai nėra aukšti ir kopiant į viršukalnes alpinizmo įgūdžių ar specialios įrangos nereikia – jos nesunkiai pasiekiamos visiems norintiems.
Kalnuose yra įrengta daug įvairaus sudėtingumo takų, bet net ir sezono metu juose bėgimo savaitės dalyviai sutiko vos kelis žmones. Net ant Olimpo kalno grupė lietuvių buvo visiškai viena ir galėjo džiaugtis laukine gamta. Matyt, Kipro, kaip aktyvaus poilsio krypties, dauguma turistų dar neatrado.
Trail bėgimo savaitės tikslas buvo pažinti salą ir kalnus bėgant. Kad tai organizatoriams pavyko patvirtina stovyklos dalyvė Dovilė: „Nuostabi patirtis sujungianti aktyvų poilsį ir įspūdingas Kipro kalnų panoramas. Ši stovykla man buvo įdomus iššūkis, kurį norisi pakartoti dar ne vieną kartą.“
Dalyviai treniravosi šešias dienas ir turėjo vieną poilsio dieną savaitės viduryje, kuomet visai nebėgo ir laiką skyrė maudynėms jūroje, poilsiui, vaikščiojimui. Po poilsio dienos sekė ilgiausias 40 kilometrų stovyklos bėgimas, kuris pareikalavo jėgų ir ištvermės. Į klausimą ar nebuvo per sunku trumpai atsakė stovyklos dalyvis Rytis: „Fantastiškos treniruotės ir puikiai parinktas krūvis.“
Trail bėgimo savaitė Kipre vyko antrą kartą. Pirmoji buvo šių metų kovo mėnesį. „Supratau, kad ir kiek kartų lankaisi Kipre, kaskart jis atrodo kitaip: vieną kartą Olimpo kalnas snieguotas, kitą – akmenuotas. Tas pats kalnas paskendęs debesyje teikia naujus iššūkius nei bėgimas saulės apšviestais keliais“,– savo įspūdžiais iš antrą kartą vykusios trail bėgimo savaitės dalinasi viena iš organizatorių, kelionių agentūros „Kelionių fėjos“ vadovė Marija Pipiraitė-Grumbinė.
„Bėgimo stovykloje – svarbiausia bėgimas. Tačiau ne mažiau svarbios yra stovyklos dalyvių nuotaikos po bėgimo. Ir kai po dvidešimties ar keturiasdešimties kilometrų sugebi dar susišnekėti, norisi kartu vakarieniauti, nuoširdžiai šypsotis, draugiškai pasijuokti – suvokiu, kad tai ne paskutinė trail stovykla Kipre.“
