Atostogų sėkmę lemia darbo dienos prieš ir po jų

Atostogų metu ne tik patiriame malonių emocijų, bet ir stresą. Tyrimai rodo, kad atostogos yra vienas iš streso sukėlėjų. Norint išvengti streso, reikia nuodugniai suplanuoti ne tik pačias atostogas, bet ir darbo dienas prieš jas ir po jų.
Atostogos
Atostogos / Shutterstock nuotr.
Temos: 2 Vasara Atostogos

„Turbūt ne vienam yra pasitaikę situacijų, kai paskutinėmis darbo dienomis aktyviai plušame iki vėlumos, o pirmą atostogų dieną sėdame į lėktuvą ir skrendame. Iš atostogų grįžtame taip pat paskutinę dieną vakare, o iš ryto einame į darbą ir toliau visu pajėgumu ariame. Atostogų stresas būtų mažesnis, jei sušvelnintume adaptaciją išeidami atostogauti ir grįždami iš atostogų: darbus, jei įmanoma, reikėtų susiplanuoti taip, kad bent kelios dienos prieš atostogas ir iš karto po atostogų būtų laisvesnės“, – teigia verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand partners“ vyr. konsultantė Lina Preikšienė.

Laisvesnės dienos prieš atostogas padėtų išvengti irzlumo, atsirandančio organizmui susiduriant su adrenalino stygiumi, kurį lemia sumažėjęs darbo krūvis. Tuo tarpu laisvesnės pirmosios darbo dienos po atostogų padėtų pamažu įsivažiuoti į darbo ritmą. Jei darbai ant pečių užvirs staiga, tik ką praėjusias atostogas kaip mat pamiršime.

„Kai kurioms įmonėms dėl veiklos specifikos pavyksta susiderinti atostogų laiką tuomet, kai atostogauja visi jų klientai bei partneriai, ir išleisti atostogauti visą kolektyvą vienu metu. Tačiau visiems kitiems tenka prieš atostogas atsakyti į svarbų klausimą – kas dirbs mūsų darbus, kol atostogausime. Jei paliekame savo darbus kitiems, kyla stresas, ar pavaduojantis žmogus juos kokybiškai atliks.

Jei neturime kam palikti darbų, nerimaujame dėl to, kad prieš ir po atostogų reikės juos patiems padaryti. Jei nėra žmogaus, kuris pagal pareigybę jus pavaduotų, vis tiek reikėtų rasti kolegą, į kurį būtų galima nukreipti klientus ar partnerius. Juos privalu apie tai įspėti. Jei gulėdami paplūdimyje ar kopdami į kalnus turėsime atsiliepinėti į skambučius, tai nebus atostogos“, – teigia L.Preikšienė.

Yra tik dvi situacijos, kai galima kreiptis į atostogaujantį kolegą: didelės krizės atveju, kai visi jį pavaduojantys kolegos spręsdami problemą atsiduria aklavietėje, arba kai norima pranešti gerą naujieną, pavyzdžiui, apie laimėtą konkursą, užbaigtą didelį projektą.

Žinoti apie tai, kada atostogaujate ir kada grįšite, turėtų pagrindiniai klientai ir partneriai, asmuo, atsakingas už personalo valdymą įmonėje, tiesioginis vadovas bei kiti įmonės darbuotojai, su kuriais dirbate tuose pačiuose projektuose.

Konsultantė pabrėžia, kad kolektyvui vertėtų laikytis susitarimo netrukdyti atostogaujančiojo. Yra tik dvi situacijos, kai galima kreiptis į atostogaujantį kolegą: didelės krizės atveju, kai visi jį pavaduojantys kolegos spręsdami problemą atsiduria aklavietėje, arba kai norima pranešti gerą naujieną, kuria neįpareigojama imtis veiksmų, pavyzdžiui, apie laimėtą konkursą, užbaigtą didelį projektą.

„Prieš pradedant planuoti atostogas, reikėtų pačiam suprasti, ko tikitės iš atostogų – jus žavi graži gamta ar miestai, norite pailsėti ar pažinti kitų kultūros žmones. Nevertėtų vykti ten, kur patiko jūsų pažįstamiems, patiems nepasidomėjus, ką galima rasti toje vietoje.  Susikūrus nepagrįstus lūkesčius, tikrai kils nepasitenkinimas. Jei vykstate į tolimesnę, egzotiškesnę šalį, dar labiau vertėtų pasidomėti tos šalies kultūra ir žmonių bendravimo subtilybėmis“, – pataria konsultantė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis