Gunung Padangas, pirmą kartą olandų tyrinėtojų atrastas 1890 m., iš tiesų taip pat gali būti seniausia žinoma žmogaus sukurta tokio dydžio konstrukcija, bent jau pagal naujausius senovinės vietos radiokarboninius tyrimus.
Piramidė su šimtais laiptelių, iškaltų iš andezito lavos, buvo pastatyta daugiau nei prieš 16 000 metų.
Nustatyta, kad piramidė su šimtais laiptelių, iškaltų iš andezito lavos, buvo pastatyta daugiau nei prieš 16 000 metų, paskutiniojo ledynmečio metu.
Tai reiškia, kad Gunung Padangas greičiausiai yra daugiau nei 10 000 metų senesnis ne tik už visus didžiuosius Gizos paminklus ir piramides Egipte, bet ir už legendinį Anglijos Stounhendžą.
Kaip ir naujausi įrodymai, kad Egipto Sfinksas buvo pastatytas sumaniai panaudojant vėjo eroziją, Gunung Padangą statę medžiotojai-gyventojai architektūriniu požiūriu pasitelkė vietos sąlygas, o ne veikė prieš jas.
Tyrėjai nustatė, kad pirmasis ir giliausias Indonezijos piramidės sluoksnis buvo iškaltas iš natūralių vietovės turtų – atvėsusių lavos srautų.
Gali būti, kad Gunung Padangas net tūkstančiais metų senesnis už Turkijoje aptiktą Göbekli Tepe „megalitą“ – paskutinį pretendentą į seniausios pasaulyje šventyklos titulą.
Mokslininkai teigė, kad šis statinys žada paneigti įprastą nuomonę apie tai, kokios „primityvios“ iš tikrųjų buvo medžiotojų-rinkėjų visuomenės, ir atskleisti tikruosius senovės civilizacijų „inžinerinius gebėjimus“.
Mokslininkai daugiau nei šimtmetį diskutavo, ar požeminė struktūra, vadinama Gunung Padangu (vietine kalba tai reiškia „nušvitimo kalnas“), tikrai yra žmogaus sukurta piramidė, o ne natūralus geologinis darinys.
Tačiau 2011–2015 m. Indonezijos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų agentūros geologas Danny Hilmanas Natawidjaja vadovavo archeologų, geofizikų ir geologų komandai, kuri tiesiogine to žodžio prasme bandė įminti šią senovinę paslaptį.
Naudodamas į žemę skverbiančius radarus požeminėms nuotraukoms daryti, šerdinį gręžimą ir „tranšėjų“ kasimo metodus, D.Natawidjaja ir jo kolegos tyrėjai sugebėjo ištirti pačius pirmuosius Gunung Padango sluoksnius, esančius daugiau kaip 9 aukštų (98 pėdų arba 30 metrų) gylyje.
„Šis tyrimas tvirtai rodo, kad Gunung Padangas nėra natūrali kalva, o piramidės pavidalo statinys“, – taip archeologai praėjusį mėnesį rašė žurnale „Archaeological Prospection“ („Archeologinė perspektyva“), daug metų analizavę ankstesnių kelionių duomenis.
Piramidės šerdyje komanda rado tai, ką jie apibūdino kaip „kruopščiai išraižytas“ ir „masyvias“ lavos akmens struktūras, pagamintas iš andezito – smulkiagrūdės magminės uolienos.
Jie rašė, kad ši vidinė kamera, pavadinta 4-uoju vienetu, „greičiausiai atsirado kaip natūrali lavos kalva“, „prieš tai, kai ji buvo iškalta ir architektūriškai apgaubta per paskutinį ledynmetį“, t. y. maždaug prieš 16 000–27 000 metų.
Pastaruosius maždaug 11 500 žmonių egzistavimo metų (ir dar daugiau) mokslininkai apibūdina kaip „tarpukalnių laikotarpį“ tarp ledynmečių, vadinamą holocenu.
Radiokarbono datavimo metodas, kurį D.Natawidjaja ir jo grupė taikė nustatydami 4-ojo vieneto amžių, remiasi visame pasaulyje paplitusiu radioaktyviuoju anglies atomų izotopu, kuriuo anglies pagrindu matuojamas senos gyvybės amžius.
Dėl šio izotopo, anglies-14, radioaktyvaus skilimo greičio mokslininkai gali tiksliai išmatuoti negyvos organinės medžiagos amžių net prieš 60 000 metų.
Norėdama būti tikra, kad radiokarbono datavimas bus tikslus, D.Natawidjajos komanda stengėsi iš gręžinių šerdžių ir tranšėjų sienelių atrinkti tinkamus organinio dirvožemio mėginius, kurie nebūtų užteršti šviežiomis šiuolaikinės augmenijos šaknimis.
Dabar mokslininkai mano, kad Gunung Padangas buvo statomas tūkstantmečius.
Komanda stengėsi iš gręžinių šerdžių ir tranšėjų sienelių atrinkti tinkamus organinio dirvožemio mėginius.
Po ledynmečio Gunung Padango 4-asis blokas buvo „tūkstančius metų apleistas pirmųjų statytojų“, teigiama naujajame komandos tyrime.
Apie 7900–6100 m. pr. m. e. kitas etapas, 3-iasis blokas, atrodo, buvo „sąmoningai palaidotas, užpilant jį dideliu grunto sluoksniu“.
Kitas akmeninių stulpų, laiptų ir terasų sluoksnis, 2-asis blokas, atsirado 6000–5500 m. pr. m. e., o paskutinis sluoksnis, 1-asis blokas, kuris yra jaunesnis už kai kurias Egipto piramides, buvo baigtas 2000–1100 m. pr. m. e.
Po daugelio tūkstantmečių Indonezijos Švietimo ir kultūros ministerija pripažino visą šį senovinį sunkų darbą ir 1998 m. paskelbė Gunung Padangą vietinės reikšmės paveldo vietove.
D.Natawidjaja ir jo kolegos teigia, kad Gunung Padango 3-iojo ir 2-ojo blokų statytojai turėjo pasižymėti nepaprastais mūrininkavimo gebėjimais, kurie nesiderina su tradicinėmis medžiotojų-rinkėjų kultūromis.
„Atsižvelgiant į ilgą ir nuolatinį Gunung Padango užėmimą, galima spėti, kad ši vietovė buvo labai svarbi ir traukė senovės žmones pakartotinai ją užimti ir keisti“.
