Ekspertai mano, kad didžiausias pasaulyje meteorito krateris yra giliai žemėje Denilikvino miestelyje, esančiame Riverinos regione Naujojo Pietų Velso valstijoje, netoli Viktorijos valstijos sienos.
Žurnale „Technophysics“ paskelbtame tyrime teigiama, kad smūginės struktūros skersmuo siekia 520 km.
Denilikvino struktūra yra tris kartus platesnė už Čiksulubo kraterį Meksikoje, kurį paliko prieš 65 mln. metų dinozaurus išnaikinęs meteoritas.
Krateris dar neištirtas gręžiant, tačiau manoma, kad jis susijęs su masinio išmirimo įvykiu.
Tyrimai rodo, kad krateris susidarė dėl smūgio per vėlyvojo ordoviko išnykimą prieš 445,2–443,8 mln. metų.
Per ordoviko išnykimą Žemėje išnyko apie 85 proc. gyvybės.
Tuo metu Denilikvino struktūra buvo rytinėje Gondvanos superkontinento dalyje – prieš jam suskilstant ir sunaikinant apie 85 proc. gyvybės Žemėje.
Tyrimo bendraautoris daktaras Andrew Gliksonas teigė, kad Denilikvino struktūra gali būti dar senesnė, ir išsakė mintį, kad ji atsirado kambro eroje – maždaug prieš 514 mln. metų.
Nustatyti smūgio struktūrą yra sudėtinga, nes krateris per milijonus metų gali suirti.
Per ilgą Žemės istoriją į ją smogė didžiuliai asteroidai, o Australijoje užfiksuotos mažiausiai 28 patvirtintos ir 43 potencialios smūginės struktūros.
Daktaras A.Gliksonas teigė, kad nustatyti smūgio struktūrą yra sudėtinga, nes krateris per milijonus metų gali suirti.
Po asteroido smūgio lieka krateris su pakeltu branduoliu, „panašiai kaip vandens lašas, įmetus akmenuką į baseiną, išsiveržia į viršų iš pereinamojo kraterio“, – „LiveScience“ aiškino daktaras A.Gliksonas.
Šis centrinis iškilęs kupolas yra pagrindinis smūginių struktūrų požymis, tačiau per milijonus metų jis gali sunykti ir tapti sunkiai atpažįstamas.
„Šiuo metu didžioji dalis Denilikvino smūgio įrodymų remiasi geofiziniais duomenimis, gautais iš paviršiaus, – rašė daktaras A.Gliksonas.
Norėdami įrodyti smūgį, turėsime surinkti fizinių smūgio įrodymų, o tai galima padaryti tik giliai išgręžus struktūrą.
– Norėdami įrodyti smūgį, turėsime surinkti fizinių smūgio įrodymų, o tai galima padaryti tik giliai išgręžus struktūrą. Kitas žingsnis bus surinkti mėginius, kad būtų galima nustatyti tikslų struktūros amžių. Tam reikės išgręžti gilią skylę jos magnetiniame centre ir datuoti išgautą medžiagą.“
Mokslininkai ir tyrimo bendraautoris Tony Yeatesas 1995–2000 m. po Murray baseinu Naujojo Pietų Velso valstijoje aptiko magnetinį modelį, kuris rodė palaidotą smūginę struktūrą.
2015–2020 m. atlikus analizę, paaiškėjo, kad egzistuoja 520 km pločio struktūra.
Kraterio centre yra seismiškai apibrėžtas kupolas, panašus į struktūras, kurios aptinkamos po asteroido smūgio.
Denilkvino krateris turi visus didelės smūginės struktūros požymius, įskaitant magnetinius rodmenis, rodančius simetrišką Žemės plutos bangavimą ir radialinius lūžius.
Magnetinis banguojantis raštas greičiausiai susidarė dėl didžiulio karščio po kosminio kūno smūgio į Žemę.
