Vienas aukščiausių ugnikalnių pasaulyje – Erebusas – stebina mokslininkus, nes kasdien iš jo išsiveržia auksas, kurio vertė siekia solidžią sumą.
Antarktidoje esantis Erebuso ugnikalnis paprastai išmeta garus, dujas ir uolienų bombas, tačiau ekspertai stebisi kristalizuoto aukso gabalėliais. Apskaičiuota, kad šių mažyčių kibirkščiuojančių dėmelių, kurias išmeta ugnikalnis, vertė kasdien siekia 5000 svarų sterlingų (apie 6000 eurų). Tikros „aukso dulkės“ buvo rastos net už 621 mylios (999 km) nuo ugnikalnio.
Erebasusas – vienas iš 138 aktyvių Antarktidos ugnies kalnų, kurio aukštis siekia 12 448 pėdų (3794 metrų) ir kuris stūkso virš plono Žemės plutos gabalėlio.
Tai vienintelis ugnikalnis, kuriame susidaro kietos aukso dalelės.
NASA mokslininkai mano, kad tai reiškia, jog išsilydžiusios uolienos lengvai kyla iš Žemės gelmių, o aukso dalelės iškeliauja į paviršių ir kristalizuojasi minusinėje temperatūroje.
Pasak „GeologyHub“: „Erebuso ugnikalnis yra vienas iš kelių ugnikalnių, kurių išsiveržimų metu aktyviai gaminamas auksas. Tačiau tai vienintelis ugnikalnis, kuriame susidaro kietos aukso dalelės, o ne išsisklaidžiusios arba dujinės ir (arba) skystos medžiagos“.
Mokslininkai teigia, kad šios dalelės vėliau keliauja oru, nes „aukso dulkių“ rasta gerokai toliau nuo šaltinio.
Kasmet iš jo pagaminama 64,4 svarų (29 kg) aukso, kurio vertė siekia apie 2 mln. dolerių (apie 1 800 000 eurų). Tačiau visus, kurie tikisi pasipelnyti, reikėtų įspėti, kad auksą būtų pernelyg pavojinga kasti dėl atsitiktinių ugnikalnio sprogimų grėsmės.
Ugnikalnis taip pat retkarčiais išmeta uolienas per strombolinius išsiveržimus.
Manoma, kad šis ugninis monstras yra piečiausiai esantis aktyvus ugnikalnis pasaulyje ir stūkso virš Roso saloje esančios McMurdo tyrimų bazės. Erebusas yra garsiausia Antarktidos viršūnė.
Ugnikalnis taip pat gali pasigirti savo viršūnės krateryje esančiu lavos ežeru, kuris yra aktyvus mažiausiai nuo 1972 m. Dėl atokios vietos jo aktyvumui stebėti pirmiausia naudojami palydovai.