Dangės terasos lomoje specialiai, tam tikrais azimutais išdėlioti stambūs akmenys, pagal kuriuos būdavo nustatomi svarbūs gamtos virsmai. Deja, miesto Savivaldybės tvarkdariams šis paveldo objektas yra paraštėse, todėl jį tvarko savanoriai.
Savaitgalį į Purmalių dangaus kūnų stebyklos vietą sugužėjo kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai, kurie iškirto ir išpjovė riedulius gožusį atžalyną, gervuogių brūzgynus bei taip atvėrė objektą pažinimui, smalsuolių lankymui.
Stebėdavo saulę
Klaipėdoje tėra du kuršių piliakalniai: Žardės – pietuose, o Purmalių – šiaurinėje dalyje. Pastarasis – sunkiau pasiekiamas, atokesnis, tačiau ne ką mažiau įdomus, nei jo garsusis „kolega“ pietuose.
Purmalių pilies kalno pietrytinėje dalyje dar prieš keletą dešimtmečių mokslininkai atrado itin retą ir savitą protėvių paminklą: archajišką dangaus kūnų stebyklą. Jos veikimo principus nustatė žymus etnokosmologas prof. dr. Libertas Klimka, o piliakalnio aplinką tyrinėjo Klaipėdos universiteto akademikas, hab. dr. Vladas Žulkus.
Senovės gyvenvietėje, iki 40 cm storio kultūriniame sluoksnyje, rasta lipdytos ir apžiestos keramikos, perdegusių akmenų, kuolo vieta ir kt. .
Lomoje slepiasi kadaise protėvių sunešti (aplink nėra jokių kitų stambių riedulių) ir tam tikra tvarka sustatyti 6 tašyti, kūginiai akmenys.
Purmalių observatorija (savotiškas kalendorius) skirta norint sužinoti, kada stoja rudens, pavasario lygiadieniai, sulaukiama Rasos (Joninių), Kalėdų ir ateina vidurdienio metas.
Nuo didžiojo akmens už keliolikos metrų į rytus guli du mažesni: jie žymi lygiadienius. Stebykloje tiek pavasarį, kovo 20–21 d., tiek rudenį, rugsėjo 22–23 d., saulė pateka tiesiai virš tų dviejų akmenų, žiūrint tiesia linija nuo didžiojo, ir duoda žinią apie gamtos ciklo virsmus.
Vidurdienį, nepaisant metų laikų, kasdien galima nustatyti atsistojus prie lygiadienių akmenų ir pažvelgus į pietus: netoliese riogso didokas riedulys. Kuomet saulė dangaus skliaute pasiekia aukščiausią tašką, žiūrint tiesia linija nuo lygiadienių akmenų į minėtąjį pietuose, per patį vidudienį, ji aukštai danguje švies pakibusi būtent virš jo.
Kalėdas, arba žiemos saulėgrįžą, žymi du akmenys, esantys už kelių žingsnių į pietus nuo didžiojo akmens. Ir vėl saulė patekės tiesiai virš tų akmenų, jei žvelgsime tiesia linija jų link nuo stambiausiojo būtent per Kalėdas.
Vasaros saulėgrįžos rytą (per Rasą) saulė patekės tiesiai virš lygiadienių akmenų, tačiau žiūrėti reikia jau nebe nuo didžiojo kūlio, o tiesia linija nuo Kalėdų akmenų.
Tad Rasos rytą, auštant atsistojus prie Kalėdų akmenų ir tiesia linija pažvelgus į skirtus lygiadieniams, saulė patekės virš jų.
Svarstoma, kad Dangės terasos aukštumoje įrengtoje Purmalių observatorijoje rieduliai buvo sustatyti kaip laikui patvarūs, sunkiai pajudinami žymekliai, o šalia galėjusios būti ir medinės stulpavietės (kaip stebykloje ant Birutės kalno), kurios bėgant šimtmečiams sunyko. Lomoje galėjo būti ir apeiginė ugniavietė, aukuro vieta. Ši vieta archeologų dar nėra tyrinėta.
Imasi inciatyvos
Klaipėdos miesto valdžia tiek Žardės, tiek Purmalių piliakalnių tvarkybai jau buvo numačiusi lėšų, tačiau pernai netikėtai žadėtą finansavimą nubraukė. Priežastis – esą kiti investiciniai miesto projektai (Danės skvero sutvarkymas ir kt.) pabrango. Dėl to kuršių paveldui teko riestainio skylė.
Vis dėlto viltis, kad minėtas kuršių paveldas sulauks investicijų, išlieka, nes abiejų piliakalnių tvarkybos darbai įtraukti į uostamiesčio 2021–2030 m. strateginį planą, kuris miesto Taryboje bus tvirtinamas šį mėnesį.
Žardės piliakalnio projektas (jis būtų įgyvendinamas pirmiausiai) gali kainuoti apie 250 tūkst. eurų, o Purmalių dėl sudėtingesnės infrastruktūros – apie 400 tūkst. eurų.
Kada ir ar bus skirti tokie nemenki pinigai, neaišku.
Anot klubo „Pilsots“ narių, yra laikomasi principo geriau vieną kartą imtis iniciatyvos patiems, nei devynis kartus koneveikti valdžią dėl jos neveiklumo.
„Lietuvoje kitos tokios, neliestos, paleoastronominės stebyklos nežinome.“
„Observatorijos aplinka kasmet apželia: užauga nauji medeliai, krūmai, smarkiai plečiasi gervuogynai.
Regis, nieko tokio, tačiau dangaus kūnų stebyklos atveju yra esminis momentas: jei teritorija virsta džiunglėmis, tuomet visi azimute esantys akmenys dingsta iš akiračio. Ta observatorija turi būti švari, plika aikštelė su labai gerai matomais rieduliais.
Tik tokiu būdu galima pristatyti paleoastronominę stebyklą, o per lygiadienius, saulėgrįžas anksti ryte atvykti ir patikrinti, ar išties ta sistema veikia. Mes jau įsitikinome, jog saulė pateka virš tų akmenų, kurie žymi tam tikrus gamtos virsmus.
Tad observatorija – ne fantazijos vaisius, o realiai iki šiol veikianti stebykla, kuri negali virsti šabakštynu“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo „Pilsots“ nariai.
Apsiginklavę kirviais, ilgais peiliais, šakapjauste kuršių rekonstruktoriai per keletą valandų atvėrė aikštelę, tad dabar visi akmenys – puikiai matyti.
„Protėvių istorija besidomintys žmonės gali aplankyti ir Purmalių piliakalnį, ir greta esančią observatoriją, kuri yra išskirtinis ir ypač retas tokio tipo paveldo objektas“, – sakė talkos dalyviai.
Būtini tyrimai
Akademikas V.Žulkus pažymėjo, jog Purmalių observatorija yra archeologiškai labai įdomus ir svarbus objektas.
„Įvairių dangaus kūnų stebyklų baltų genčių teritorijoje būta. Geriausiai žinoma – Birutės kalno paleoastronominė observatorija, tačiau ji datuojama XIV–XV a., rastos stulpavietės.
Spėjama, kad iš akmenų padaryta stebykla buvusi ir prie Platelių ežero, ant Šventorkalnio, tačiau rieduliai – ištampyti ir nebežinoma, kokioje padėtyje jie buvo.
Čia svarbu yra azimutai. Purmalių atvejis – išskirtinis, nes visi akmenys likę savo vietoje nuo vikingų laikų. Lietuvoje kitos tokios, neliestos, paleoastronominės stebyklos nežinome. Vien todėl ji yra vertinga“, – sakė mokslininkas.
„Prieš imantis bet kokių tvarkybos darbų, kuriuos planuoja Savivaldybė, reikia tą vietą ištyrinėti.
Negalima ten be tyrimų nei skalda, nei žvyru ar dar kažkuom užpilti.
Juo labiau judinti žemės. Tik po detalių tyrimų jau įmanomi įvairūs su aplinkos tvarkyba susiję darbai“, – pabrėžė jis.
Svarstoma, kad Purmalių observatorija tarnavusi ne tik kaip astronominis kalendorius, bet ir kaip kuršių šventvietė, tad po žeme gali glūdėti su apeigomis susiję reliktai.
Apie sakralinę lomos paskirtį byloja ir nedidelė, bet reikšminga smulkmena: didžiajame riedulyje žioji skylutė su metaliniu, užlenktu strypu.
Manoma, kad tai – savotiškų religinių kovų palikimas. Kažkada nežinomi asmenys į akmenį buvo įbedę kryžių, kuris vėliau panaikintas.