Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, šiuo metu kai kur Lietuva vadinama pafrontės zona, tačiau žmones reikia raminti, nes esame saugi valstybė.
„Tikimės, kad toks aidas po pasaulį nepasklis ir pas mus turistai važiuos. Daug kas priklauso nuo mūsų pačių“, – sakė K.Starkevičius.
Gali būti, kad situacija gerės
Pristatyti atvykstamojo turizmo perspektyvas ir jo efektyvumo didinimo priemones Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas pakvietė Ekonomikos ir inovacijų viceministrą V.Jurgutį.
Viceministras savo pranešimą pradėjo pristatydamas atvykstamojo turizmo statistiką. Matyti, kad 2019 m. atvykusių turistų skaičius Lietuvoje buvo 2 874,9 tūkst., o 2020 m. – 936,5 tūkst.
„Laikotarpiu iki COVID-19 turistų skaičius artėjo prie 3 milijonų, tačiau pandemija šiuos skaičius gerokai sumažino“, – akcentavo V.Jurgutis.
Štai turistų, pasinaudojusių kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugomis, skaičius taip pat ženkliai pasikeitė: 2019 m. siekė 132,2 tūkst., 2020 m. – 6,2 tūkst., o 2021 m. – 8,3 tūkst. (išankstiniais duomenimis).
Apgyvendintų užsienio turistų skaičius 2019 m. buvo 938 tūkst., 2020 m. – 511,6 tūkst., o 2021 m. – 505,4 tūkst.
„Su pandemijos padariniais susidūrė visas pasaulis ir dėl to įvairios organizacijos atliko tam tikras analizes. Iš jų galima spręsti, kada turėtų atsigauti turizmo ekonominė dalis. Jei kalbame apie Rytų Europos regioną, kuriam esame priskiriami, vertinama, kad užsienio turistų srautams atsigauti šiek tiek laiko dar reikės, bet tendencijos ir analizės rodo, jog situacija turi gerėti“, – teigė V.Jurgutis.
Savo pranešime viceministras nurodė, kaip 2022 m. bus finansuojamas ir planuojamas turizmas.
Pranešime buvo nurodyta, kad turizmui bus skirta 4,821 mln. eurų, iš kurių – 2,983 mln. eurų valstybės biudžeto lėšos ir 1,993 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų lėšos.
Suteikta ir planuojama valstybės parama
V.Jurgutis per posėdį taip pat pristatė pandemijos laikotarpiu suteiktą valstybės pagalbą turizmui.
Viceministro pranešime akcentuota, kad 2020 m. kelionių organizatoriams ir agentūroms buvo skirta 34,5 mln. eurų parama, apgyvendinimo paslaugų sektoriui – 54,4 mln. eurų, 2021 m. kelionių organizatoriams ir agentūroms skirta 36,8 mln. eurų, apgyvendinimo paslaugoms – 68 mln. eurų. Nurodyta, kad šią valstybės pagalbą sudaro tiek tiesioginės subsidijos, tiek paskolos.
Vyriausybės rezerve buvo numatyti 4 mln. eurų.
„Vyriausybės rezerve buvo numatyta 4 mln. eurų skirti turizmo sektoriui atsigauti po pandemijos. Dvi pagrindinės šakos, kurioms reikia papildomos pagalbos: atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, nes jie kuria didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, ir viešbučiai. Dalis viešbučių, neorientuotų į sezoninius ir vidaus turizmo srautus, tikrai patiria papildomus sunkumus“, – situaciją aiškino V.Jurgutis.
„Buvo įvertinta kaip tuos 4 mln. eurų panaudoti. Viena priemonė – kompensuoti dalį išlaidų apgyvendinimo paslaugų tiekėjams – būtent komunalinėms, energetinėms išlaidoms. Kita priemonė – papildomos subsidijos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams“, – sakė viceministras.
Anot V.Jurgučio, pirmąja siekiama kompensuoti iki 50 proc. faktiškai patirtų pastoviųjų išlaidų, susijusių su energetikos išlaidomis (dujomis, šiluma, elektros energija). Vertinant tai, kad priemonės dydis ribotas (4 mln. eurų), vienam pareiškėjui didžiausia galima suma – apie 50 tūkst. eurų.
Viceministro teigimu, antrąja priemone – subsidijomis, buvo pasirinkta kompensuoti įkainius pagal tai, kiek turistų atveždavo atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius tiek per pandemiją, tiek prieš ją. Subsidijos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams planuojamos teikti už užsienio turistus, atvežtus į Lietuvą – iki 3 eurų už vieną turistą.
Turistų pritraukimas
„Lietuviams pavyko būti tarp pirmųjų, atsisakiusių apribojimų keliautojams. Vieni pirmųjų tai paskelbėme visam pasauliui, siekdami sudominti turistus atvykti į Lietuvą“, – sakė V.Jurgutis.
Viceministras taip pat akcentavo Lietuvos ir Europos kelionių komisijos narių komunikacijos poziciją dabartiniu metu.
„Bet kuriuo atveju komunikuojama, kad karui nepritariama, lygiai taip pat, kad stabdomas turizmo atstovavimas, reklaminės kampanijos Rusijoje. Išreiškiamas solidarumas Ukrainai. Kitas, taip pat labai svarbus dalykas – informacijos sklaida Europai ir tolimosioms rinkoms apie saugumą bei keliavimą“, – teigė viceministras.
Bet kuriuo atveju komunikuojama, kad karui nepritariama.
„Mes, kaip Lietuva, įvairiose diskusijose pabrėžiame, kad visa Europos Sąjunga, ne tik Vakarų Europa, ne tik Pietų Europa, yra saugi keliauti. Tai svarbu tiek vidinėms rinkoms, tiek išorinėms“, – akcentavo jis.
Pranešime viceministras nurodė ir 2022 m. numatomas tikslinės turizmo rinkas. Į pirmąjį krepšelį patenka: Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Izraelis, į antrąjį: Latvija, Estija, o į trečiąjį: Italija, Prancūzija, Suomija, Nyderlandai, Belgija, Ispanija. Tarp tolimųjų rinkų – JAV ir Japonija.
V.Jurgutis taip pat pabrėžė, kad balandžio mėnesį jau startavo rinkodaros kampanijos Prancūzijos ir Izraelio rinkoms. Artimiausiu metu dar planuojamos reklaminės kampanijos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje ir kitur.
Anot viceministro, tikimasi, kad šie metai bus lūžio metai, kuomet turistų srautų kreivė pradės kilti aukštyn.
„Iš kitos pusės, suprantame, kad sprendimas dėl kelionių ne visada priimamas spontaniškai, todėl turime nuosekliai didinti žinomumą, nes tai nėra kasdienių vartojimo prekių pirkimas“, – sakė V.Jurgutis.
Tragiška atvykstamojo turizmo situacija
Nors Ekonomikos ir inovacijų viceministro pozicija nuteikia optimistiškai, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis mano kitaip.
„Skaičiai turizme – gana tragiški. Gaila, kad viceministras tų skaičių neįvardijo. Dar kartą priminsiu, kad atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių pajamos 2021 m. krito 95 proc., lyginant su 2019 m., Viešbučiai neteko apie 50 proc. pajamų. Lietuvos kelionių verslo asociacija jau daugiau nei prieš dvejus metus kalbėjo, kad reikia gelbėti ne išvykstamąjį, o atvykstamąjį turizmą, ne stambųjį, bet smulkųjį turizmo verslą“, – aiškino U.Armalis.
Anot jo, 2019 m. išvykstamasis turizmas iš Lietuvos išvežė apie 1,2 mlrd. eurų, o atvykstamasis į Lietuvą atvežė 1,3 mlrd. eurų.
Smulkusis verslas sumokėjo 95 proc. visų mokesčių.
„Lietuvos kelionių agentūrų organizacijų sektorius, smulkusis verslas sumokėjo 95 proc. visų mokesčių, o „Novaturas“ – tik 5 proc. Visgi, didžioji dalis buvusios paramos ir didžioji dalis esamos paramos priemonių skirtos paremti stambųjį turizmo verslą bei išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius“, – apgailestavo Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.
U.Armalis per posėdį taip pat iškėlė diskusijų vertus klausimus.
„Kaip atsitiko taip, kad „Novaturui“ buvo skirta 19 mln. eurų parama, o atvykstamojo turizmo organizatoriai nieko negavo? Kaip atsitiko, kad viešbučiai gavo paramą, o neklasifikuotos apgyvendinimo įstaigos negavo? Kaip atsitiko, kad 5 didieji restoranų tinklai gavo paramą, o šeimos verslas – ne?“ – klausė jis.
U.Armalis pabrėžė, kad į 4 mln. eurų paramą, pristatytą V.Jurgučio, vėl negalės pretenduoti neklasifikuojamos apgyvendinimo įstaigos, o atvykstamojo turizmo organizatoriams bus skirti 3 eurai už atvežtą turistą.
„Ar tai daug? Palyginkime. Egiptas už atvežtą turistą, net ir per pandemiją, moka 10 eurų subsidiją. Iki pandemijos Turkija už turistų atvežimą mokėdavo 100 eurų kompensaciją“, – pabrėžė U.Armalis.
Iki pandemijos Turkija už turistų atvežimą mokėdavo 100 eurų kompensaciją.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos vardu U.Armalis pasiūlė priemones, skirtas situacijai gerinti:
„1. Būtinas lyderis, galintis prisiimti atsakomybę už Lietuvos atvykstamojo turizmo sektorių. Šiuo metu „Keliauk Lietuvoje“ neturi vadovo, tokio lyderio nėra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje ir vyriausybėje.
2. Turi būti numatyta kompensacija už žalą, padarytą teikiant paramą išimtinai stambiajam turizmo verslui.
3.Turi būti sukurta aiški atvykstamojo turizmo atgaivinimo strategija, skiriant išskirtinį dėmesį naujų turizmo produktų ir paslaugų kūrimui, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui bei viešinimui.“
Negalima skirti visiems tiek, kiek norima
„Tikrai negalvojame, kad situacija reikia džiaugtis. Yra objektyvios aplinkybės, kurios tai diktuoja. Šiuo atveju aš tikrai nepritariu išsakytiems teiginiams. Skaičiai pateikiami manipuliuojant, priešinamas turizmo sektorius“, – į U.Armalio pastebėjimus atsakė viceministras.
V.Jurgučio teigimu, tikrai buvo siekiama, kad smulkusis ir vidutinis verslas gautų didžiausią paramą.
„Čia gali skųstis stambusis verslas, kad jiems „uždedamo lubos“ ir pan. Teisinė bazė yra tokia, kad negalima skirti visiems tiek, kiek norima“, – sakė viceministras.
Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusių šalių
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė posėdyje akcentavo, kad Lietuvoje yra 90 su atvykstamuoju turizmu susijusių įmonių ir beveik 500 įmonių, veikiančių turizmo srityje.
„Šiuo atveju kalbama apie 90 įmonių, susijusių su atvykstamuoju turizmu. 2018 m. Lietuvos atvykstamojo turizmo indėlis į bendrą BVP buvo 2,9 proc. (1,3 mlrd. eurų). Tai – daugiau negu žemės ūkis“, – pabrėžė Ž.Gavelienė.
Jos teigimu, atvykstamojo turizmo sektoriaus pajamos, palyginus su 2019 m. ir 2021 m., sumažėjo daugiau kaip 80 proc. Bendrai Europoje, palyginus 2021 m. ir 2019 m., turistų srautas sumažėjo 62 proc.
„Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusių šalių. Pas mus turistų sumažėjo net 74 proc.“, – sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
„Labai liūdna, kad buvo suplanuota labai gera antroji subsidija labiausiai nukentėjusiam verslui. Jo apyvarta turėjo sumažėti ne mažiau kaip 50 proc., tačiau atvykstamojo turizmo organizatoriai negalėjo aplikuoti ir dalyvauti šioje subsidijoje dėl biurokratinių vertinimo kriterijų“, – apgailestavo Ž.Gavelienė.
Anot jos, buvo žadama, kad bus atskira priemonė atvykstamajam turizmui.
„Iš 4 mln. eurų, skirtų pagelbėti atvykstamajam turizmui, 3,6 mln. eurų skirti apgyvendinimo įstaigoms padengti šildymo sąskaitas, 0,3 mln. eurų – paramai, 0,1 mln. eurų – administravimui – „Invegai“. Tai nėra pagalba, skirta pritraukti naujus turistus. Už turistą – skiriami 3 eurai. Tikrai nemanau, kad tai – derama pagalba atvykstamojo turizmo sektoriui“, – akcentavo Ž.Gavelienė.
