Modernioje Lietuvoje reikšminga dalis Aukštaitijos dvarų – atkurti, atstatyti ir prikelti naujam gyvenimui. Jie ne tik atviri turistams apsidairyti, bet ir vis dažniau tampa vieta kultūrinėms bei kulinarinėms edukacinėms veikloms.
Kviečiame susipažinti, pasidomėti ir aplankyti vienuoliką įstabią architektūrą reprezentuojančių, didingą, o kartais ir intriguojančią istoriją menančių Aukštaitijos perlų.
1) Raguvėlės dvaras
Nedidelė, Anykščių rajone įsikūrusi Raguvėlės gyvenvietė gali pasigirti įspūdingu klasicistiniu, stačiakampio formos dvaru. Tai vienas didžiausių architektūros ansamblių Lietuvoje – jį sudaro dvaro rūmai, 19 ūkinių pastatų, bažnyčia bei parkas.
XVII a. dvaras priklausė bajorams Sokolovskiams. Vėliau jis atiteko dvarininkų Komarų giminei. Šiandien Raguvėlės dvaras ir jo pastatai priklauso teisėtai dvaro paveldėtojai, kruopščiai besirūpinančiai pastatų išsaugojimu bei tvarkymu.
Dvaras įsikūręs Anykščių rajone, adresu Parko g. 2, Raguvėlė.
2) Pienionių dvaras
Vienu įstabiausių medinės klasicistinės architektūros statiniu Lietuvoje laikomi Pienionių dvaro rūmai buvo valdomi žymiausių LDK didikų giminių – Sapiegų ir Pacų. O nuo XVII a. vid. čia įsikūrė dvarininkai Siesickai, kurie dvarą valdė net kelis šimtmečius.
Dvaras taip pat išsiskyrė ir savo aplinka – čia įkurtas unikalus retų augalų parkas, kurį prižiūrėjo čekų kilmės sodininkas Pranciškus Leineris. Pasakojama, jog čia augo net 200 retų augalų bei rūšių ir veislių, dekoratyvinių krūmų.
Dvaras įsikūręs Anykščių rajone, Pienionyse.
3) Alantos dvaras
Išskirtiniai, neoromantikos bruožų turintys italų vilos dvaro rūmai su apžvalgos bokštu buvo pastatyti dvarą valdant lenkų dvarininkams Pac-Pomarnackiams. Dvaras garsėjo savo interjeru – kiekviena iš rūmų menių buvo įrengta skirtingu stiliumi, čia buvo sukaupta daugybė stilingų baldų bei vertingų meno kūrinių.
Įdomu, jog 1972 m. šiame dvare buvo filmuotas kultinis televizijos serialas „Tadas Blinda“. Nors sovietmečiu dvaras nebuvo naudotas pagal paskirtį, šiandien sutvarkytuose rūmuose veikia Vaidoto Žuko meno galerija, rengiamos kilnojamos parodos, o antrame dvaro aukšte įkurtas iš Alantos krašto kilusio palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus.
Dvaras įsikūręs Molėtų rajone, adresu Parko g. 5, Naujasodžio k.
4) Burbiškio dvaras
Neoklasicizmo epochos perlu laikomus Burbiškio dvaro rūmus 1752 m. projektuoti pradėjo žymus Lietuvos architektas Povilas Giržickas. Po metų vaizdingame Anykštos upės krante išdygo stilingi dvaro rūmai su penkių hektarų dydžio parku.
Nors sovietmečiu dvaro rūmų autentika buvo pradėjusi nykti, tačiau 2015 m. dvaras itin kruopščiai restauruotas pagal 1853 metų planus ir nuotraukas. Atkurta ir ypatinga dvaro puošmena – autentiškos XIX a. krosnys. Šiandien dvare vyksta koncertai, seminarai, parodos.
Dvaras įsikūręs Anykščių rajone, adresu Parko g. 1B, Burbiškio k.
5) Akmenos dvaras
Akmenos dvaras buvo pastatytas dar XIX a. pradžioje. Vėliau šalia dvaro išdygo ir akmens sienų, olandiško tipo kepurinis vėjo malūnas. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių malūnų Lietuvoje: pagrindo skersmuo – 14 metrų, viršūnės skersmuo – 7 metrai, sienų storis – 1 metras, o 12,5 metro ilgio sparnų viršūnės siekė 30 metrų aukštį.
Sovietmečio pradžioje šis malūnas dar buvo naudojamas, tačiau po kurio laiko apleistas ir paliktas griūti. Malūną atgavę jo tikrieji paveldėtojai jį atrestauravo. Šiandien čia vykdomi socialiniai ir kultūriniai projektai.
Dvaras įsikūręs Anykščių rajone, Akmenos kaime.
6) Saldutiškio dvaras
Istoriniuose šaltiniuose Saldutiškio dvaras minimas jau nuo XVIII a. pabaigos. Prieš pirmąjį pasaulinį karą dvaras atiteko Boleslovui Jaloveckiui, kuris pastatė klasicistinio stiliaus dvaro rūmus su ūkio pastatais, gėlynais bei parku. Šalia dvaro jis taip pat užveisė retų augalų dendrologinį parką, kuris vėliau buvo paskelbtas gamtos paminklu.
Šiandien autentiškai atkurtas ir puikiai prižiūrimas dvaras vėl džiugina miestelėnus bei miesto svečius. Čia rengiami įvairūs kultūriniai renginiai – parodos, koncertai, konferencijos.
Dvaras įsikūręs Utenos rajone, Saldutiškio miestelyje.
7) Bikuškio dvaras
Bikuškio dvaro sodyba įsikūrusi vaizdingame Alaušo ežero pusiasalyje. Klasicistinio stiliaus dvaras priklausė vienoms žymiausių LDK bajorų giminių – Radviloms, Oginskiams, o vėliau atiteko Prošinskiams. Manoma, kad dvaro sodyba buvo viena iš nedaugelio XVII a. rezidencijų, kurios buvo užstatytos mūriniais pastatais.
Nors karo metais dvaras patyrė staigų nuosmukį, tačiau šiandien čia vyksta tapytojų plenerai, spektakliai, simfoninės muzikos koncertai, dvare taip pat veikia meno galerija.
Dvaras įsikūręs Utenos rajone, adresu Dvaro g. 29, Bikuškis.
8) Aukštosios Fredos dvaras
Aukštosios Fredos dvaras suklestėjo jį įsigijus žemaičių bajorui Jozefui Godlevskiui ir pastačius klasicistinius dvaro rūmus bei įrengus išskirtinį parką, kuriame tyvuliavo G ir J raidžių formų vandens telkiniai. Manoma, kad tai vienintelis toks atvejis Lietuvoje, kai dvaro valdytojas taip įamžina savo inicialus.
1923 m. dvaro teritorijoje įrengtas Lietuvos universiteto Botanikos sodas, vėliau vienoje iš dvaro oficinių įkurtas Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto laboratorijos, o dvaro paviljone šiandien rengiamos įvairios parodos, susitikimai, seminarai ir kiti renginiai.
Dvaras įsikūręs Kauno mieste, adresu Ž. E. Žilibero g. 6.
9) Raudondvario dvaras
Renesanso architektūros paminklu vadinamas Raudondvario dvaras savo istoriją mena nuo XVI a. pabaigos. Nors dvarą valdė daugybė įtakingų LDK dvarininkų giminių, tačiau ryškiausią pėdsaką dvaro istorijoje paliko paskutiniai šeimininkai – Tiškevičiai. 1831 m. metais sudegus mediniams dvaro pastatams čia, pasitelkus žymių Lietuvos bei užsienio architektų pagalbą buvo pradėtas statyti naujas, mūrinių pastatų ansamblis. Tiškevičių valdymo laikotarpiu dvare buvo sukauptos įspūdingos meno, knygų, egzotiškų augalų bei gyvūnų kolekcijos.
Šiandien renovuotuose dvaro pastatuose vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas – koncertai, parodos, seminarai.
Dvaras įsikūręs Kauno rajone, adresu Pilies takas 1, Raudondvaris.
10) Aristavėlės dvaras
Aristavėlės dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau XIV a. Aristavėlės valdytojams tapus Zabieloms, čia pastatytas unikalus medinis barokinis dvaras. Nors jis neišsiskyrė prabanga, tačiau pasakojama, jog freskas dvaro sienoms kūrė vienas žymiausių Lietuvos klasicizmo dailininkų P. Smuglevičius.
Pokario metais dvare buvo įkurtas kolūkis, tačiau 1980 m. dvaro pastatai buvo atiduoti Lietuvos liaudies buities muziejui, esančiam Rumšiškėse. Čia jis prideramai atkurtas ir restauruotas. Šiuo metu dvaro rūmuose įrengta ekspozicija, įkurtas medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras.
Dvaras įsikūręs Rumšiškėse, adresu Lekavičiaus g. 2.
11) Čiobiškio dvaras
Iki šių dienų išlikęs klasicizmo stiliaus Čiobiškio dvaras ir jo sodyba susiformavo XVIII a. pab.–XIX a. pr. Manoma, kad Neries ir Musės upių santakoje pastatytą dvarą projektavo žymiausias klasicizmo atstovas Lietuvos architektūroje – Laurynas Gucevičius.
Dėka naujų šeimininkų, dvaras bunda naujam kultūriniam gyvenimui ir pritraukia vis daugiau turistų.
Dvaras įsikūręs Širvintų rajone, adresu Vilties g. 1, Čiobiškis.