„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Aukštaitijos nacionalinis parkas gyvuoja jau 40 metų

Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti bei atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti. Tai ežerų kraštas, kur tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai.
Velnio duobė
Velnio duobė / Mindaugo Tamošausko nuotr.

Aukštaitijos  nacionalinio parko ištakos siekia dar toliau... 1960 m. buvo įsteigti Ignalinos kraštovaizdžio ir Ažvinčių girios botaninis-zoologinis draustiniai, vėliau tapę nacionalinio parko branduoliu. Profesoriaus Česlovo Kudabos ir dar keleto gamtosaugos autoritetų iniciatyva 1974 m. kovo 29 d. buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos nacionalinio parko planavimo schema. Ši diena ir laikoma parko gimtadieniu.

Ginčų būta dėl nacionalinio parko pavadinimo. Jau tada brendo mintys apie kitų nacionalinių parkų steigimą, todėl šį norėta pavadinti pagal regiono, t.y. Aukštaitijos vardu, tačiau norint pabrėžti pirmojo parko svarbą, jis buvo pavadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku. Aukštaitijos nacionaliniu parku pavadintas, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę.

Vanduo semia net 15 procentų parko teritorijos. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).

Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 70 proc. teritorijos, Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus, trijų administracinių rajonų (Ignalinos, Utenos ir Švenčionių) sandūroje. Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje – užima 40,5 tūkst. ha plotą. Parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.

Vanduo semia net 15 procentų parko teritorijos. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).    

Teritorijos paviršių suformavo ledynai, visiškai pasitraukę tik prieš 14 tūkstančių metų, todėl reljefas yra labai raižytas ir įvairus. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus. Čia jų atvyksta iš viso pasaulio.

Jubiliejiniais metais Aukštaitijos nacionalinio parko kolektyvas kviečia pakeliauti po jau pažįstamas ir slapčiausias parko vietas. Parengtas žygių, teminių ekskursijų, edukacinių programų ir renginių ciklas „Aukštaitijos nacionalinio parko paslaptys“, truksiantis nuo pavasario iki rudens.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs