Tik nebandykite skristi
Šį kartą, taupydami laiką su kolegomis skridome lėktuvu. Vis dėlto tarp pusvalandinių skrydžių Vilnius-Varšuva ir Varšuva-Krokuva buvo tokios ilgos pertraukos, jog vairuodami savo automobilį visą atstumą iki Slovakijos būtumėme įveikę tik vos vos lėtesniu tempu. O kai nedaug trūko, jog dėl prasto oro būtų atšaukta dalis skrydžių... Namie ramiai paliktas automobilis, rodėsi kaip didžiausias išsigelbėjimas. Ir smagi pramoga (jei mėgstate vairuoti).
Gal taip ir būtų galima paaiškinti kodėl latviai ir estai apsistoja Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose savaitei, o lietuviai tik kelioms dienoms. Nuo Lietuvos iki Slovakijos vis dar yra tie psichologiškai nuraminantys tūkstančio nesiekiantys kilometrai. Imame automobilį ir per dieną Slovakijoje... o tada jau ir Alpės ranka pasiekiamos. Latviams ir juo labiau estams nelieka nieko kito, kaip tik su persėdimu pasiekti Krokuvą arba Bratislavą ir pavažiavus į kalnus apsistoti Tatruose ilgesniam laikui.
Galbūt nauja žiemos Olimpiados vieta?
Aukštieji Tatrai – 26 kilometrų skersmens kalnynas ties Lenkijos ir Slovakijos siena. Lyginant su Alpėmis, šie kalnai žemėlapyje panašesni į spuogą. Tačiau virš debesų iškilusios viršūnės vis dėlto pelnytai užsitarnavo Aukštųjų Tatrų vardą. Didžiausio įvertinimo jos galėtų sulaukti 2022 metais, kai Krokuva teiks paraišką tapti žiemos Olimpinių žaidinių sostine. Be Aukštųjų Tatrų Slovakijoje lenkai slalumo giganto tikrai nesuorganizuos.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Atgal į debesis. Ir pradedančiųjų trasa pakankamai ilga bei maloni čiuožti |
„Pagrindinis klausimas: o kas po to? Daugelis žiemos Olimpiadų vietų atkrinta dėl išlaidų infrastruktūrai sukurti ir jos tolimesnio panaudojimo. Slovakijoje vėliau tikrai būtų sunku pilnai išnaudoti olimpines trasas“, – galimybes vertino Aukštųjų Tatrų turizmo asociacijos vykdomasis direktorius Peteris Chudy pats praeityje įrenginėjęs slidžių trasas ir tramplinus.
Vis dėlto, slovakai optimizmo nepraranda – Olimpiada pridėtų dar daugiau solidumo ir žinomumo pagrindiniams Aukštų Tatrų kurortams.
Tankiausiai Europoje gyvenančios meškos
Vienas iš dalykų, kuriuo ir dabar didžiuojasi slovakai – tai meškos. Jų čia mažame plote gyvena apie tūkstantį – tai didžiausias lokių tankis visame žemyne. Visa tai dėl 1930 metais pradėtos meškų saugojimo programos. Didieji Europos žinduoliai čia gali jaustis saugūs ir nebijoti medžiotojo šautuvo. Tiesa, pastaraisiais metais mažytėje Slovakijos teritorijoje meškos tapo ne tik puošmena, tačiau ir problema. „Čia kaip kokioje Aliaskoje, dabar jau nuolat galite pamatyti lokius besirausiančius šiukšlių konteineriuose ar tiesiog žirgliuojančius per gatvę. Ateis laikas kai populiaciją tikrai reiks valdyti“, – apie vietos meškas pasakojo P.Chudy.
Jei nesirengiate slidinėti, tačiau norite pažinti Slovakijos gamtą ir Aukštuosius Tatrus, meškų stebėjimo turai – viena populiariausių šių vietų atrakcijų. Patyrę gidai nuramina, kad rimtų incidentų su meškomis nebuvo jau 100 metų, svarbu sutikus europinį rudąjį lokį nebėgti, tik ramiai su juo pasikalbėti arba pagąsdinti savo ūgiu, iškeltomis rankomis ir po ranka pasitaikiusiais daiktais.
Už septynis eurus nakčiai
Vienas iš smagiausių dalykų Aukštuosiuose Tatruose – galimybė pigiai ir patogiai apsigyventi kalnų papėdėje. Aplink šio regiono centrą Popradą ir pačiame mieste, geriau paieškojus, galima atrasti nakvynės namų ir už 7 eurus. „Už 15-20 eurų tai tikrai lengvai rasite“, – patikina P.Chudy.
O ir norintieji prabangos, patogumų bei pramogų tikrai suras Aukštuosiuose Tatruose, kur apsistoti. Viešbučio kambarys su svetaine, restoranas ir barai, senas austrų-vengrų imperijos laikus menantis pastatas, rūsyje įrengtas baseinas su 5 skirtingomis pirtimis, ir terasoje lauke tyvuliuojantis karštas baseinas su vaizdu į snieguotus kalnus jums atsieis apie 250 litų nakčiai. Brangoka, tačiau penkių dienų užteks, kad sujungę viską su slidinėjimu pasimėgautumėte puikiomis atostogomis.
Popradas turi ir vandens parką. Nors jis ne iš tolo neprilygsta Druskininkams, tačiau ilgas 50 m plaukimo baseinas su tribūnomis žiūrovams ir šalia visų vandens pramogų įrengti karšti terminių vandenų gydantys baseinai tikrai nudžiugina po ilgos slidinėjimo dienos.
Slidžių trasos
Ir štai priartėjome prie esmės. Aukštieji Tatrai visgi per mažas kalnynas, kad juose įrengtum dešimtis trasų ir šimtus keltuvų. Bet du pagrindiai slidžių trasų kompleksai Štrbske Pleso ir Tatranska Lomnica tikrai turi ką pasiūlyti ir mažiau, ir daugiau patyrusiems slidininkams.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Tačiau kylant į viršūnę gondolos perskrodžia debesis |
Pastarajame kurorte keltuvai kelia iki pat Lomnicky viršūnės, nuo kurios gražią dieną atsiveria vaizdas į Lenkiją, likusius Tatrus, o gerai įsižiūrėjus galima pamatyti net Vengrijos sostinę Budapeštą.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Aukštieji Tatrai paskendę debesyse |
Mums užkilus į šią viršūnę švietė saulė, o viskas žemiau plaukė debesyse. Pakankamai stačiais šlaitais įrengti keltuvai užgula ausis, netgi staigiau nei kylant lėktuvu. Visgi slidžių trasos įrengtos šiek tiek žemiau – pasišildai saulėje ir neri į debesų apgaubtus skardžius. Patyrusiam slidininkui tai būtų smagi pramoga ir sportas, man vis dar raudona spalva pažymėta trasa sukelia adrenalino ir įtampos dozę. Užtat pasiekus tarpinę stotelę, nuo kurios leidžiasi didžioji masės slidininkų, įrengtas restoranas ir poilsio zona – pajunti palaimingą nuovargį ir norą viską pakartoti iš naujo.
|
| Mykolo Vadišio nuotr./Atgal į debesis. Ir pradedančiųjų trasa pakankamai ilga bei maloni čiuožti |
Vienintelis nepatogumas slidininkams, kad tarpinėje stotelėje įsėsti į užpildytas gondolas keliančias viršun beveik nėra šansų. Nuolat reikia nusileisti slidėmis visa pradedančiųjų trasa, o jau tada ilgokai apie 25 minutes ramiai suptis gondoloje, kol vėl išvysite saulę ir stačiąsias trasas. Tai turėtų greitai pasikeisti, nes jau dabar konstruojami keltuvai ir nuo kalno vidurio iki viršūnės. Pačioje kalno keteroje dar yra ir juoda trasa – bet žiūrint iš šalies mėgėjui ten smagiau būtų leistis ropomis ant užpakalio.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Rūkas ir debesys visiškai uždengė slidinėjimo kurortus |
Kitas kurortas Štrbske Pleso pasirodė daug ramesnis ir mažiau užgrūstas lenkų slidininkų atvykstančių iš Krokuvos, bet gal vien dėl to, kad visas kalnas tą dieną buvo paskendęs pieno baltumo debesyse ir matomumas nesiekė 30 metrų.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Lygumų slidžių trasas žavi savo ramybe ir grožiu |
Antra vertus, tai buvo gera proga išbandyti lygumų trasas įrengtas kalno papėdėje aplink ežeriuką. Ramybė, sunkios eglių šakas užgulusios pusnys ir palei trasą įrengti prabangūs viešbučiai bei restoranai. Rūkas irgi pridėjo savo – viena vertus, jautiesi atskirtas nuo pasaulio, tyliame kosmose, antra vertus dėl blogo matomumo praleidau posūkį į grįžimo vietą ir visas suplukęs apsukau ežerą du kartus...
Įrangos nuoma kurortuose atsieis jums apie 30 eurų dienai, panšiai apie 26 eurus kainuos ir slidinėjimo pasas. Visgi su savo slidėmis Aukštuosiuose Tatruose galima pasilinksminti tikrai už prieinamą kainą. Daugiau informacijos rasite čia.
Maistas ir atostogų dvasia
Valgyti tradicinį slovakų maistą po pilnos sporto dienos – nedėkingas reikalas. Tokiomis sąlygomis ir ispanai lietuviškus cepelinus sučiaumotų su visa mėsa net nesiraukydami. Tad nenuostabu, kad laižiausi valgydamas tradicinį tepamą ant plikytos duonos avies sūrį pagardintą svogūnais – šiek tiek primena lietuvišką silkės užkandį su bulvėmis. Sūru, sotu, bet tuo pačiu gaivu ir „macnu“.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Avies sūris su svogūnais - tradicinis slovakų užkandis |
O prieš pagrindinius patiekalus padavėjai ant stalo patiekė degančius nuo alkoholio puodukus – tai „Tatra čai“ – regiono arbata. Karamelė užvirinta vandenyje su cinamono lazdelėmis ir atskiesta grynu spiritu. Padegi šį karštą gėrimą, efektingai užgesini ir makteli iš karšto puoduko. Sušalusios pirštų galūnės tarsi po atominio sprogimo įkaista, žandai nurausta ir kvapni kalnų atmosfera kartu su giliu nuovargiu maloniai per stubrą nervų galūnėmis atiteka iki galvos, sprando ir smilkinių.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Puodelis Tatrų arbatos |
Toliau jau nebe taip ir svarbu. Slovakų maistas panašus į lietuvių – vištienos sultinys, kiaulienos išpjova, šiek tiek bulvių ir daržovių.
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Slidžių trasa naktį |
Temstant šalia lygumų slidžių trasos užsidega šviesos, debesys kaip tyčia prieš pat naktį išsisklaido ir Štrbske Pleso parodo savo aukščiausią viršūnę, slidžių tramplinus ir visą žiemos pasaką. Išsineši į restorano terasą dar šiltos Tatrų arbatos, užsitrauki salsvo kvapnaus tabako ir žiūrėdamas į Aukštuosius Tatrus jautiesi nusipelnęs dūmo bei puodelio karšto alkoholio. Po stovėjimo ant slidžių kūnas visas toks lengvas, tarsi pakabintas ore. Tai tikriausiai ir vadinama atostogomis...
P.S. Visgi kaip ir daugelis lietuvių, turėčiau pritarti, kad dviejų-trijų dienų Tatruose su slidėmis pakanka. Namo dar nesinori, tačiau ir Alpės šaukia...
