Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje – 2327 šikšnosparniai, dauguma jų reti

Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje šįmet žiemoja 2327 šikšnosparniai, pranešė projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ koordinatoriai. Tai beveik 300 šikšnosparnių daugiau nei 2018 metais. Dauguma tunelyje žiemojančių žinduolių Europos mastu reti.
Vandeninis peleausis
Vandeninis peleausis / Nuotr. aut. G.Steiblys

Aukštųjų Panerių tunelyje, kuris yra 8 m pločio, 6,4 m. aukščio ir kiek daugiau kaip 400 m ilgio, žiemojančių šikšnosparnių apskaitą atliko 13 skaičiuotojų. Jie tunelyje lankėsi sausio 27-ąją.

Pasak ekspedicijos organizatoriaus, projekto gamtosaugos eksperto Remigijaus Karpuškos, iš šiemet Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje suskaičiuotų šikšnosparnių 1256 buvo visos Europos mastu reti, nykstantys ir todėl ypač saugomi kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme), 1062 vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), 4 Branto pelėausiai (Myotis brandtii) ir 1 charizmatiškasis europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus).

Dar keleto pernelyg gerai pasislėpusių šikšnosparnių rūšies esą nepavyko nustatyti.

„Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr./ Šikšnosparnių apskaita
„Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr./ Šikšnosparnių apskaita

Įsikūrę žiemai šikšnosparniai pasineria į hibernacijos būseną: nukrenta kūno temperatūra, sulėtėja jų širdies plakimas, kraujo apykaita ir kiti gyvybiniai procesai, o gyvybei palaikyti naudojami šiltuoju metų laiku sukaupti riebalai.

„Žiemą Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai neturi kuo maitintis, tad šių atsargų jiems turi užtekti beveik pusmečiui, iki pavasario. Atsibundant iš įmygio riebalų atsargos naudojamos intensyviau, todėl, jei jie bus pernelyg dažni, šikšnosparnis pavasario nesulauks. Būtent dėl to šikšnosparnių tyrėjai žiemavietėse be reikalo nesilanko – apskaita atliekama tik vieną kartą per metus, ją vykdo didelę patirtį turintys specialistai ir jiems greičiau apskaitą atlikti padedantys savanoriai“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

1861 m. pastatytas Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis 1960 m. buvo uždarytas dėl itin prastos būklės. Per lubas į vidų byrantis Panerių kalvos smėlis beveik aklinai užpylė tunelį keliose vietose ir suformavo savotiškas kameras, kuriose nedidelis temperatūros svyravimas, žiemą išlieka pliusinė temperatūra ir yra pakankamai drėgna. Šiuo metu jis yra ypatingai svarbi ir žiemojančių šikšnosparnių gausa didžiausia šių žinduolių žiemavietė Lietuvoje. Beje, ir viena iš gausiausių Europoje.

2004 m. patekimas į tunelį buvo užtvertas blokais. Įvertinus čia žiemojančių šikšnosparnių gausą ir pačios žiemavietės svarbą visos Europos šikšnosparnių populiacijai, 2005 m. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis buvo paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija ir tapo Europos specialių saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 dalimi.

„Šios apsaugos priemonės buvo gana veiksmingos. Palyginus apskaitų duomenis galima teigti, kad tunelyje žiemojančių šikšnosparnių skaičius per 15 metų išaugo beveik 10 kartų – nuo 2004 m. suskaičiuotų 250 žiemojančių šikšnosparnių iki 2327 žiemojančių šikšnosparnių 2019 m.“, – nurodo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ koordinatoriai.

Anot jų, šikšnosparnių žiemaviečių apsaugai išskirtų Natura 2000 teritorijų Lietuvoje yra ir daugiau. Tai kitoje Vilniaus miesto pusėje nei Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis esantys Antakalnio bunkeriai, Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijose esantys Kauno tvirtovės Julijanavos, Milikonių, Naujosios Fredos, Rokų ir Žagariškių fortai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų