Pirma pasakojimo apie kelionę po Pietų Ameriką dalis: Vaizdai Patagonijoje lietuvei priminė „Žiedų valdovo“ filmą: čia yra net kasmet didėjantis ledynas
Išėjus iš oro uosto į lauką, net naktį buvo jaučiamas ore tvyrantis karštis ir tirštas smogas. Taksi važiuojant link miesto centro, pro langus su Emma matėme didžiulį gaisrą, kurį gesino keletas ugniagesių. Pasiekusios savo hostelį, einame miegoti, bet dėl karščio sunku užmigti.
Santjage gyvena pažįstamas vaikinas vardu Sebastianas. Jis prieš keletą metų kurį laiką gyveno Vankuveryje, tad keletą dienų kartu praleidžiame jam aprodant savo gimtąjį miestą. Deja, dėl vykstančių gaisrų, Santjagas, apsuptas Andų kalnų ir išsidėstęs natūralioje dauboje, skendi dūmuose, o horizonto matomumas itin ribotas.
Beje, miestas per pastaruosius metus išgyveno savotišką virsmą. 2019-aisiais įsiplieskę masiniai protestai, kuriais gyventojai reikalavo mažinti socialinę nelygybę ir perrašyti dar nuo 1980 m. Čilės diktatūros valdymo laikais parašytą ir tebegaliojančią konstituciją, gerokai pakeitė miesto veidą. Net iki 2022-ųjų besitęsusių įvairiausių protestų metu dauguma miesto metro stotelių, parduotuvių, verslų, skulptūrų ir t. t. buvo nuniokota. Dalis verslų persikraustė į toliau nuo centro esančius mikrorajonus, dauguma vietų grotomis apsišarvavo duris ar langus ir, rodos, visos miesto sienos buvo nusėtos grafičių.
Net mūsų hostelio pagrindinės durys ir pirmo aukšto langai turėjo grotas – hostelio darbuotojai pasakojo, kad juos tai padaryti privertė mieste įvykę protestai. Šiandien sostinėje mus pasitinka eilinė vasaros diena – vaikams atostogos, aplink daug jaunų, gražių ir atsipalaidavusių žmonių.
Tačiau pirmoji taisyklė, kurią iškart nurodo Sebastianas – prie sankryžų ir perėjų rankose ištraukus nelaikyti savo mobiliojo įrenginio. Mieste gausu motorolerių vairuotojų, kurie pravažiuodami, turistams dažniausiai net nesureagavus, kas vyksta, iš rankų išlupa telefonus.
