Keliauti ne komfortiškai lėktuvu, o automobiliu jonaviškiai sako pasirinkę dėl paprastos priežasties: toks keliavimo būdas suteikia daugiau emocijų, gali daugiau pamatyti ir pajusti, nors pati kelionė – ir labiau varginanti.
Keliauti mėgstantys sutuoktiniai maršrutą planavo maždaug du mėnesius. Jie tyrinėjo ne tik žemėlapį, tačiau ir įvairias lankytinas vietas, o iš kelionės išpešti norėjosi kuo daugiau.
Pasak Tomo, vos sugrįžus jie ne kartą sulaukė klausimo, kiek tokia kelionė kainuoja. Tačiau atsakymo į šį klausimą nėra, lygiai taip pat nėra atsakymo į klausimą, kiek kainuoja apsipirkti Lietuvoje, prekybos centre.
„Priklausomai, ką tu perki. Taip ir čia. Kur tu valgai ar nakvoji automobilyje, ar viešbučiuose, ar hosteliuose? Kiek važiuoji mokamais keliais, kiek – autostradomis. Galiu pasakyti vieną konkretų skaičių – degalai mums kainavo apie 500 eurų“, – pasakojo T.Šukys.
Vėlų rudenį į kelionę išvykę jonaviškiai tokiu metu sako važiavę, nes norėjo prasitęsti bobų vasarą.
„Palikome bevėstančią Lietuvą, jau bevažiuojant Prahoje buvo neblogas oras, o kuo toliau – tuo buvo šilčiau“, – sakė T.Šukys.
Ilgiausias sutuoktinių nuvažiuotas atstumas – apie 1200 kilometrų iki Prahos, kur jie stojo pirmajai nakvynei, o kelionė tęsėsi 15 valandų. Pravažiavę Lenkiją ir pasiekę Čekiją vėliau Tomas ir Kristina rinkosi trumpesnius ir mažiau varginančius atstumus.
„Didesniam miestui skyrėme dvi nakvynes, mažesniam – vieną. Būna, kad atvažiuoji į viešbutį, ir jautiesi kaip guminis. Bet tada – į dušą ir į miestą. Norėjosi pamatyti, patirti kuo daugiau. Tokia kelionė, žinoma, vargina, bet tu tam tiesiog nusiteiki. Viską atperka pamatyti vaizdai“, – kalbėjo jonavietis.
Apgyvendinimui keliautojai dažniausiai rinkosi nedidelius šeiminius viešbučius. Nuo tinklinių viešbučių jie skiriasi visų pirma kitokiu priėmimu ir šeimininkų nuoširdumu, be to, čia gali sulaukti patarimų, kur geriausiai paragauti tikrosios šalies virtuvės patiekalų ir neiti į turistams skirtas vietas. Kelis kartus sutuoktiniai nakvojo hosteliuose.
Tomas sako, kad nakvynės ieškojo ne prieš kelionę, išvykstant iš Lietuvos, tačiau išvakarėse kiekvienoje šalyje. Pora stengėsi apsigyventi greta autobusų ar metro stočių, kad nereiktų gaišti laiko ieškant viešojo transporto.
Metro Tomas ir Kristina važinėdavo po miestus, o kartais išlipdavo ten, kur patikdavo vaizdas pro langą. Lygiai taip pat – ir važiuojant automobiliu, kada sustoti abu nutardavo ten, kur gražu. Pavyzdžiui, atgaivinti kojas kalnų upėje.
Tačiau visos kelionės įspūdžius vainikavo Nica. „Tas miestas mus paėmė tiesiogine prasme. Likom ten ilgiau, nei planavome. Išeini rytą, ir matai žmonės, gamtą, jūrą, promenadą. Ten vyksta gyvenimas. Senas prancūzas sėdi ant suoliuko, geria kavą, skaito laikraštį. Laikraštį! Didžiulį įspūdį paliko ir Žydroji pakrantė“, – kalbėjo jonavietis.
Vos įvažiavus į Vokietiją teko susidurti ir su vietos policija. „Nežinau, kas prieš mus važinėjo tuo automobiliu, kurį įsigijome maždaug prieš pusmetį, tačiau jis atrodo tarsi vagių mašina. Turbūt todėl Vokietijoje policija automobilį, jame buvusius daiktus tiesiog iškratė. Klausinėjo, ar turime ginklų, peilį. Galiausiai, viską patikrinę, paleido“, – pasakojo T.Šukys.
Tomas ir Kristina sako, kad nors kelionė nebuvo lengva, tačiau panašų būdą keliauti jie rinktųsi ir ateityje. Nemažai keliaujantys sutuoktiniai sako iki šiol nebuvę nei Turkijoje, nei Egipte – šios šalys, kaip ir gulėjimas pajūryje, jų nežavi, o ateityje jie norėtų aplankyti Aziją arba Pietų Ameriką.
Grįždami namo savo kelionę Kristina ir Tomas vainikavo Krokuvoje, aplankydami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos kapą, taip pat nakvynei sustojo Varšuvoje.
Keliaujantiems automobiliu Tomas pataria neprisiimti per daug daiktų, nes kelionėje jų tiek paprastai nereikia: „Nors mes jų buvome pasiėmę daug: drabužių įvairiems orams, miegmaišius, nes galvojome, kad gal teks nakvoti automobilyje, skėčius, sulankstomas kėdutes. Bet tikrai tiek visko nereikėjo“.