Nauja diena – naujas tikslas
Norėjome tą dieną pasiekti Dynjandi krioklį ir pabandyti ištrūkti iš vakarinių fiordų. Keliauti teko su draugiška vyresnio amžiaus moteriške ir muzikantu, kuriam yra tekę groti su lietuviu.
Kelionė kalbantis su juo neprailgo ir visai greit buvome išleisti šalia Þingeyri miestelio – jame mus pavežęs vairuotojas-muzikantas turėjo groti vestuvėse.
Šioje vietoje galvojome, jog strigsime ilgam, nes automobilis pravažiuodavo vos vienas kitas. Tačiau ir vėl klydome: sustojo 2 vokietės turistės, kurios į Ísafjörður miestą atvažiavo kelias savaites mokytis islandų kalbos.
Kartu su jomis laukė linksma kelionė vingiuojančiais kalnų keliukais, su įvairiais pasakojimais, istorijomis bei dažnais sustojimais, nes kiekvieną gražų vaizdelį naujosios draugės norėdavo įamžinti, o mes dėl to nesiskundėme.
Buvome paleisti sankryžoje viduryje niekur. Teko pasigaminti arbatos, pavalgyti ir nusiteikti ilgai kelionei pėsčiomis, kol išeisime į normalesnį kelią. O, kad smagumo netrūktų pradėjo lyti.
Pravažiavę keliasdešimt kilometrų žvyro keliu pasiekėme nuostabųjį, didingąjį Dynjandi krioklį, kurio aukštis maždaug 100 metrų, o plotis – apie 60 metrų apačioje.
Tai buvo pirmasis Islandijoje pamatytas galingas krioklys, kuris tikrai paliko didžiulį įspūdį.
Pasigrožėję kriokliu ir kartu su vokietėmis dardėjome dar kelioliką kilometrų, kol buvome paleisti sankryžoje viduryje niekur.
Teko pasigaminti arbatos, pavalgyti ir nusiteikti ilgai kelionei pėsčiomis, kol išeisime į normalesnį kelią. O, kad smagumo netrūktų pradėjo lyti.
Po poros valandų kelionės pėsčiomis pasiekėme mažą miestelį Flókalundur, kuriame yra kempingas, degalinė ir restoranas. Palinkėjome sėkmės kitiems tranzuotojams ir bandėme pasprukti iš vakarinių foordų dar tą patį vakarą.
Pastovėję ant kelio kelias valandas, kiaurai šlapi ir perpučiami žvarbaus vėjo nusprendėme, jog reikia nueiti pagulėti karšto, geoterminio vandens baseine, kuris buvo visai šalia. Neklydome – vaizdas iš baseino – nuostabus, tiesiai į šaltą fiordo vandenį.
Pasišildžius baseine vėl ėjome į kelią. Tačiau susistabdyti automobilio iki tamsos nepavyko. Tad nutarėme statyti palapinę, išsimiegoti ir savo sėkmę bandyti rytoj.
Rytas buvo kur kas sėkmingesnis – netrukus sustojo džipas, už kurio vairo buvo egzotiška moteris iš Kubos, ištekėjusi už islando, o jos draugė šalia – slovėnė. Jos mus pametė iki pirmojo kelio, nuo kurio tęsėme savo kelionę tolyn. Įspūdžiai iš šiaurinės Islandijos jau greitai!
Jei norite paskaityti daugiau Juozapo kelionių istorijų, užsukite į jo feisbuko puslapį.
