Anot ekspertų, tiek vasario, tiek kovo mėnesiais keleivių srautas Lietuvos oro uostuose viršijo dar metų pradžioje prognozuotą paklausą, teigiama Lietuvos oro uostų metų pradžios aviacijos srautų apžvalgoje.
„Metų pradžioje visą pasaulį sukrėtė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Aviacijos sektorius – ne išimtis. Vis dėlto Lietuvos oro uostai didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų nepatyrė, nes pavyko sėkmingai perorientuoti vykdytus skrydžius į kitas rinkas. Prasidėjus karui, kartu su oro bendrovėmis, veikėme greitai – maršrutai į Ukrainą buvo pakeisti panašaus nuotolio naujomis kryptimis”, – komentuoja Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta 818 tūkst. keleivių. Pernai tuo pat metu – 147 tūkst. keleivių.
Teigiama, kad sparčiausias atsigavimas stebimas Kauno oro uoste. Per šiuos oro vartus pirmuosius tris mėnesius keliavo 10,5 karto daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai labai panašus lygis, net 93 proc., kuris buvo užfiksuotas rekordiniais 2019 m.
Didžiausią įtaką tam turėjo ženkliai išaugęs siūlomų maršrutų skaičius, ypač atostogų kryptimis, o 2022 m. kovo mėnesį iš Kauno jau buvo galima skristi net 26 kryptimis – tai didesnis pasirinkimas nei buvo tuo pačiu metu prieš pandemiją.
Vasario–kovo mėnesių vidutinis orlaivio užpildymo rodiklis viršijo ankstesnėje prognozėje numatytą lygį ir siekė vidutiniškai 60–70 proc. Tai – pakankamai aukštas rodiklis pastarojo laikotarpio kontekste.
Anot ekspertų, panaikinti COVID-19 reikalavimai daugelyje Europos šalių, o kartu ir keliaujantiems į Lietuvą, paskatino keleivių srautų augimą Lietuvos oro uostuose.
Pastaraisiais mėnesiais oro uostuose sparčiausiai, dėl panaikintų keliavimo ribojimų Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje, augo emigrantų srautas, o didžiausią paklausą Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė atostogų keliautojai.
„Pirmasis šių metų ketvirtis ir artimiausios prognozės rodo, kad lietuviai kelionėms, o ypač poilsinėms – netaupo. Tikriausiai tam įtakos turėjo pakankamai ilgai trukęs susilaikymas nuo skrydžių dėl pandemijos įvestų ribojimų, taip pat siekis sumažinti susikaupusią emocinę įtampą. Nerimas dėl infliacijos ir galimai kilsiančios kainos kai kuriuos keleivius neabejotinai skatina pasinaudoti proga šią vasarą keliauti patrauklesnėmis kainomis”, – teigia A.Stikliūnas.
Eksperto teigimu, 2021 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos oro uostuose aptarnauta apie 4 tūkst. skrydžių. Šiais metais rezultatas beveik 2,5 karto geresnis – aptarnauta beveik 10 tūkst. skrydžių.
Šių metų pradžioje jau buvo viršytas ir siūlomų krypčių bendras skaičius.
Teigiama, kad šių metų pradžioje jau buvo viršytas ir siūlomų krypčių bendras skaičius, lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją.
„Lietuvos oro uostuose 2022 m. pirmojo ketvirčio metu buvo 85 kryptys, praėjusiais metais tuo pačiu metu – 52, o rekordiniais laikomų 2019 m. pradžioje buvo 81 kryptis. Džiaugiamės ir tuo, kad jau veikiančios bendrovės oro uostuose siūlo naujas kryptis. Itin svarbus pasiekimas buvo ir naujos oro bendrovės pritraukimas – reguliarius skrydžius Vilniaus oro uoste vykdo kompanija „Swiss“, pradėjusi tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho”, – primena A.Stikliūnas.
Nereguliarių (užsakomųjų) skrydžių keleivių srautas 2022 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo beveik 4 kartus. Tai labiausiai atspindi atostogų skrydžių ir keleivių srauto augimo tempą.
Lietuvos oro uostai 2022 m. pirmojo ketvirčio metu pagal pervežtų keleivių skaičių lenkė Rygos (RIX) ir Talino (TLL) oro uostus. Verta pabrėžti tai, kad Lietuvos oro uostai ir toliau užima didžiausią rinkos dalį (40,3 proc.) Baltijos šalių rinkoje (RIX 2022 m. pirmąjį ketvirtį užėmė 38,4 proc., o TLL – 21,3 proc.).
Pirmąjį metų ketvirtį 26 proc. augo ir Lietuvos oro uostuose pergabentų krovinių skaičius. Pernai buvo pergabenta 4,87 tūkst. tonų krovinių, šiemet – daugiau nei 6 tūkst. tonų.
