„Oro bendrovės visuomet atsižvelgia į keleivių paklausą, orlaivių užimtumą, konkretaus oro uosto pasiekiamumą, operacinius kaštus, rinkos perkamąją galią, jautrumą kainai. Jei tai naujas skrydis, oro bendrovė remiasi prognozėmis, o jei prognozės nepasiteisina, jai labiau apsimoka perkelti skrydį į kitą miestą. Šie aviacijos maršrutų planavimo principai yra universalūs ir galioja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – komentavo T.Zitikis.
Vienas veiksnys – lemiamas
Vienas iš svarbiausių veiksnių, į kuriuos atsižvelgia oro bendrovės planuodamos naujus maršrutus, yra paklausos prognozė. Bendrovės įvertina, kiek keleivių galėtų pritraukti siūlomos kryptys ir kiek jie sutiktų mokėti už bilietą.
„Spręsdamos, ar nauji maršrutai atsipirks, oro bendrovės remiasi turimais duomenimis ir įprastu skrydžių užimtumu. Į skaičiavimus įtraukiami ir tokie aspektai kaip rinkoje jau veikiančių oro bendrovių rezultatai, maršruto pelningumas vykdant jį iš panašios rinkos, jau siūlomos kryptys.
Labai svarbu ir tai, kiek keliautojų iš kitos šalies norės skristi verslo ar atostogų reikalais, tarkime, į Lietuvą – kitaip tariant, svarbi abiejų šalių, tarp kurių vyktų skrydžiai, keleivių paklausa. Pastarajam faktoriui labai didelę įtaką turi ir šių šalių patrauklumas, žinomumas, turizmo skatinimo priemonės“, – aiškino Lietuvos oro uostų atstovas.
Ekspertas pridūrė, kad, pavyzdžiui, tradicinės oro bendrovės itin atidžiai vertina galimybes pasiūlyti jungiamuosius skrydžius, naudojant mažesnius lėktuvus, bet dažniau. Taip keleiviams sudaroma galimybė patogiai atvykti į tarpinį oro uostą (angl. hub), iš kurio vėliau jie gali pasiekti tolesnes lokacijas.
Šie veiksniai lemia ir tai, kokie orlaiviai bus naudojami konkretiems skrydžiams. Tačiau net nedideli lėktuvai pustuščiai neskraido. Kaip rodo LTOU statistika, tradicinių oro bendrovių vidutinis lėktuvų užpildymas siekia 49–65 proc., žemų kaštų oro bendrovių – apie 80 procentų.
Tradicinių oro bendrovių vidutinis lėktuvų užpildymas siekia 49–65 proc., žemų kaštų oro bendrovių – apie 80 procentų.
„Kartais gali atrodyti, kad skrydžiai buvo pilni keleivių, o maršrutą oro bendrovė vis tiek nutraukė. Viena iš galimų priežasčių – keleiviai nebuvo pasiryžę už bilietus mokėti tiek, kad skrydžiai taptų pelningi, pavyzdžiui, skrydžio pristatymo, pradžios metu pigūs bilietai buvo kaipmat išperkami, tačiau kainą pakėlus paklausa sumažėjo. Ilgainiui bilietų kainos vis tiek turi pasiekti būtiną vidurkį, kad skrydis neštų pelną“, – komentavo T.Zitikis.
Lėktuvai pinigus uždirba ore
Oro bendrovės laikosi paprasto principo: orlaivis uždirba pajamas tada, kai yra ore, o ne tada, kai stovi ant žemės. Todėl planuodamos maršrutus oro bendrovės atsižvelgia į tai, kaip geriausia paskirstyti resursus, kad turimas transportas būtų kuo ilgiau įdarbintas.
„Jeigu numatoma, kad orlaivis ilgą laiką stovės ant žemės, oro bendrovė bus linkusi planuoti naujus, papildomus maršrutus. Tam tikrais atvejais net labiau apsimoka vykdyti trumpus, regioninius skrydžius. Pavyzdžiui, mažesni orlaiviai gali atlikti iki šešių tokių skrydžių per dieną. Tai suteikia galimybę pasiūlyti papildomus jungiamuosius skrydžius. Tuo tarpu didesni orlaiviai naudojami ilgesniems, pavyzdžiui, transatlantiniams skrydžiams“, – komentavo T.Zitikis.
Ne mažiau svarbus veiksnys yra ir konkrečios šalies ar regiono rinkos užimtumas. Tam tikrais atvejais oro bendrovės gali pasiūlyti jau egzistuojančias, populiarias skrydžių kryptis. Tiesa, tai sukelia papildomų iššūkių, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad net pasiūlius mažesnę kainą keleiviai toliau rinksis pamėgtą, patikimą oro bendrovę, nes jausis jai lojalūs.
Skrydžių pasiūlos pokyčiams įtakos taip pat turi sezoniškumas, ekonominiai veiksniai, net gamtos reiškiniai.
Skrydžių pasiūlos pokyčiams įtakos taip pat turi sezoniškumas, ekonominiai veiksniai, net gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, populiarų turistinį regioną supurčius žemės drebėjimui ar išsiveržus ugnikalniui, dalis žmonių gali nuspręsti pakeisti savo atostogų planus.
Išimtiniais atvejais nauji maršrutai gali atsirasti tik dėl to, kad oro bendrovei paprasčiausiai reikia įdarbinti orlaivį, tikintis, jog pasiūla stimuliuos paklausą. „Prognozės dažnai nebūna visiškai tikslios. Gali būti, kad išbandžiusios rinką, skyrusios biudžetą maršruto rinkodarai oro bendrovės po kelių mėnesių skrydžius nutrauks, nes jie nenešė pakankamai pajamų. Vėlgi, tai normali praktika“, – sakė T.Zitikis.
