1 faktas: baras kelių kilometrų aukštyje
Lėktuvai – tai pats šviežiausias žmonijos sugalvotas keliavimo būdas. Nepaisant to, per palyginti trumpą laikotarpį aviacija išgyveno didžiules transformacijas. Kaip pranešime spaudai sako antžeminio aptarnavimo įmonės „Baltic Ground Services“ vyriausioji mokymų instruktorė Gerda Cicėnaitė, dalykai, kurie prieš kelis dešimtmečius atrodė norma, dabar mus gal net šokiruotų.
„Tarkime, dar ir aštuntame dešimtmetyje kai kurie lėktuvai turėjo savo barus. Su barmenais, didele gėrimų pasiūla ir kitais atributais. Be abejo, juose galėjai ir rūkyti, kiek norėjai. Tokia praktika dingo dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, buvo pradėta rimtai žiūrėti į saugumą. Tuo pačiu pradėta galvoti ir apie prieinamumą. Oro kelionės iš pradžių buvo įkandamos tik turtingiesiems, o su laiku tapo pasiekiamos praktiškai kiekvienam. Barų ir panašių prabangos elementų atsisakymas prie to labai prisidėjo“, – pasakoja ji.
2 faktas: ar tikrai verta bijoti skrydžių?
Kalbant apie saugumą… Nepaisant to, ką sufleruoja Holivudo filmai ir žinių reportažai, lėktuvo katastrofos yra ypatingai retas reiškinys. Tikimybė, kad lėktuvas nukris, siekia viso labo 0.000024 proc. Taigi, aerofobija, arba skrydžio baimė, yra tiesiog neracionali. Nepaisant to, nuo jos kenčia 2,5–5 proc. žmonių. Gera naujiena ta, kad su psichologų pagalba šią baimę galima nugalėti, o pastaraisiais metais rinkoje pasirodė ir virtualiąja realybe paremtų gydymo sprendimų.
3 faktas: vienos alyvuogės istorija, arba kodėl maži pokyčiai lemia tiek daug
Devintajame dešimtmetyje viena didžiausių oro linijų pasaulyje „American Airlines“ padarė didžiulį atradimą. Išėmus vos po vieną alyvuogę iš salotų, kurios skrydžio metu patiekiamos keleiviams, galima kasmet sutaupyti po 40 000 dolerių. Šis faktas iki šiol sėkmingai nugula į verslo vadovėlius ir prezentacijas. Jis tiesiog tobulai iliustruoja tai, kad pelningumas skrydžių industrijoje neatsiejamas nuo masto.
„Taip jau yra, kad aviacija – labai brangi veikla. Vien tam, kad galėtum startuoti, reikia milžiniškų investicijų. Kiekvieno skrydžio savikaina yra itin didelė. Kaip tuomet oro linijos uždirba pinigus? Būtent taip – skaičiuodamos alyvuoges ir kitas smulkmenas. Tu privalai ne tik organizuoti daug skrydžių, bet ir daryti tai efektyviai. Tokios smulkmenos ir tampa skirtumu tarp pelno ir nuostolio“, – aiškina G.Cicėnaitė.
4 faktas: apvalūs langai ir kiti nematomi saugumo sprendimai
Standartinė langų forma – stačiakampis. Tokia ji naudojama ir pastatuose, ir automobiliuose, ir praktiškai visur kitur. Tik lėktuvuose langai kažkodėl yra išimtinai apvalūs. Jeigu kada nors atkreipėte į tai dėmesį, žinokite, kad taip daroma visai ne dėl grožio. Tam yra daug praktiškesnė priežastis. Lėktuvai, dėl savo greičio ir aukščio, kuriame skrenda, patiria labai dideles slėgio apkrovas. Būtent apskritimas yra ta forma, kuri geriausiai atlaiko spaudimą.
5 faktas: kartais bagažas iš tiesų tiesiog pradingsta
Jeigu kada nors stovėjote oro uosto bagažo atsiėmimo skyriuje, nervingai žiūrėdami į ant bėgtakio pasirodančius ne savo lagaminus, puikiai suprantate, kiek daug streso gali sulaukti pasimetęs bagažas. Oro linijos deda labai daug pastangų, siekdamos užtikrinti krovinių saugumą. Deja, dalis lagaminų vis tiek pradingsta. Ir kai sakome pradingsta, tą ir turime omenyje. Ne pasimeta, o tiesiog dingsta. Kartą ir visiems laikams. Skaičiuojama, kad kasmet be žinios dingsta apie 1,7 mln. lagaminų.
6 faktas: „Nemėgstu pomidorų sulčių, bet…“
Pomidorų sultys turi tiek savo gerbėjų, tiek žmonių, kurie tiesiog negali jų pakęsti. Tačiau net ir pastarieji, skrisdami lėktuvu, neretai pajunta, kad visai mielai tų pomidorų sulčių atsigertų. Tam yra mokslinis paaiškinimas – beveik visas maistas danguje pakeičia savo skonį.
Taip yra dėl to, kad lėktuvas yra sausa patalpa su aukštu slėgiu. Tokiomis sąlygomis labai susilpnėja mūsų uoslė, o kartu su ja ir gebėjimas jausti skonį.
Prie ko čia pomidorų sultys? Skrisdami tiesiog nebejaučiame mus paprastai atstumiančių skonio savybių. Be to, šiame gėrime yra labai daug elektrolitų, vitamino C. Skrisdami mes gausiai prakaituojame (per 3 skrydžio valandas, prarandame apie 1,5 litro vandens), o pomidorų sultys tokiais atvejais labai padeda atstatyti skysčių balansą.
7 faktas: „Kaip tai negaliu šito neštis su savimi?“
Ko gero, daugelis esame matę sceną, kai skrydžio patikros metu kam nors liepiama iš kelioninio krepšio išimti vieną ar kitą daiktą. Gal net ir patys buvote tokioje nemalonioje situacijoje. Draudžiamų į lėktuvą įsinešti daiktų sąrašas ilgas ir labai įvairus. Netgi komiškai įvairus ir sunkiai suprantamas.
Tarkime, jums leis įsinešti virbalus, bet šiukštu negalite pasirodyti su marškinėliais, ant kurio puikuotųsi nemandagus užrašas. Jūs galite su savimi turėti vienkartinių skustuvų ar kokį nors atsuktuvą, bet šiukštu ne vidpadžius. Na ir žinoma, trąšų pakelis ar langų plovimo skystis taip pat yra griežtai draudžiamas.
„Dalis draudžiamų daiktų tokiais yra dėl labai gerų – tegu ir neakivaizdžių – priežasčių. Tarkime, įvairios cheminės medžiagos gali išsilieti, o lėktuvas juk yra maža ir sandari patalpa, judanti didžiuliu greičiu aukštai danguje. Cheminių priemonių garai čia gali būti labai pavojingi“, – sako G.Cicėnaitė.
8 faktas: uždengus vardą įlaipinimo kortelėje, jus vis tiek lengva atpažinti
„Tarp keleivių yra populiaru fotografuoti savo įlaipinimo korteles, parodančias kitiems, kad jie kur nors keliauja. Dažnas pridengia vardą ir pavardę, kad apsaugotų savo asmens duomenis. Kaip bebūtų, ant fotografuojamos įlaipinimo kortelės dalies yra matomi PNR ir SEQ numeriai, pagal kuriuos irgi labai lengva susirasti keleivį sistemoje“, – pasakojo G.Cicėnaitė.
Taip pat pašnekovei, kaip keleivei, visuomet buvo įdomu, kodėl pačios bagažo etiketės yra klijuojamas ir vienas mažas, papildomas lipdukas, kitą paliekant kabėti. Pasirodo, taip yra daroma todėl, kad plyšus pagrindinei etiketei būtų galima atsekti bagažo savininką. Tuo tarpu, kabėti paliekamą lipduką vesdami savo sąrašus vėliau nuklijuoja bagažo krovikai.
9 faktas: paukščių baidymas plėšrūnų garsais
Dar viena įdomi detalė – paukščiai yra baidomi ne tik signaliniais šautuvais ir kitomis priemonėmis, imituojančiomis šūvio ar sprogimo triukšmą, bet ir… kitais įdomiais garsais.
„Be šių priemonių taip pat naudojamas ir gan kūrybiškas, inovatyvus metodas. Tako pabaigoje įrengiamos didelės kolonėlės, per kurias visu garsu sklinda paukščių plėšrūnų skleidžiami garsai. Jų išsigandę, aplink taką besisukinėjantys sparnuočiai skrenda tolyn, taip atlaisvindami pilotams reikiamą erdvę ir pagerindami matomumą“, – sakė G.Cicėnaitė.
