Sahelis – tai regionas Vakarų Afrikoje, apimantis aštuonias valstybes. 2012 m. Edita Nichols kaip Pasaulio maisto programos darbuotoja dirbo Nigeryje, kuris irgi patenka į Sahelio regioną.
„Su maisto trūkumu čia susiduria milijonai žmonių. Daugybė tėvų mato, kaip dėl bado, išsekimo ir įvairių ligų miršta jų vaikai. Vaikų mirtingumas Sahelio regione yra vienas iš didžiausių pasaulyje. Ši maisto krizė tęsiasi ir dabar“, – sako Edita, savo žygį pavadinusi „Everstas Saheliui“ („Everest For Sahel 2013“).
Sukrečiančios istorijos
Maisto krizė kilo po to, kai dėl ypač nepalankių gamtinių sąlygų 2011 m. beveik neužderėjo derlius. Maisto atsargų mažėjimas sukėlė kainas. Daugybė šeimų susidūrė su pavojumi likti visai be maisto.
„Dirbau atokiose vietose ir širdį suspausdavo matant, kaip žmonės kovoja dėl maisto. Kai mes atvykome teikti pagalbos į vieną kaimą, atėjo jo vyresnysis. Jis sakė, kad derlius neužderėjo, sąlygos ūkininkauti buvo visiškai netinkamos. Tai, kas vis dėlto užaugo, žuvo po skėrių antplūdžio“, – darbą Sahelyje prisiminė Edita.
Ji pasakoja, kad matė daugybę žmonių, nukentėjusių nuo bado. Kai kurios jų istorijos moterį labai sukrėtė. Vienas vyras, vardu Boubakaras pasakojo, kad prasidėjus badui, pagalbos organizacijos vietos gyventojams dalino nedideles sumas pinigų, kad žmonės bent ką nors galėtų nusipirkti. Tačiau keliai regione prasti, o artimiausias turgus yra daugiau nei už 15 km. Tad senesniems žmonės padėti negalėjo net ir tie nedideli pinigai, kuriuos jie gavo – turgaus jie neįstengdavo pasiekti.
„Labiausiai sukrečiančią istoriją man papasakojo taksi vairuotojas, vardu Amadou. Jis turėjo 7 vaikus. Tačiau jauniausią dukrą buvo priverstas atiduoti savo dėdei, kadangi namuose neturėjo pakankamai maisto, kad pamaitintų visus vaikus. Nigeryje už vyrų ištekinamos net 12 metų ar dar jaunesnės mergaitės, kadangi jų šeimos negali išmaitinti. Vyriausia Amadou duktė buvo ištekinta dar paauglystėje. Šeimos neturi pinigų ir vaikams leisti į mokyklas. Aš jam atidaviau viską, ką su savimi turėjau ir galėjau atiduoti“, – pasakoja Edita.
„Tikiuosi padėti kitiems“
Moteris sako supratusi, kad gali pabandyti padėti šiems žmonėms, gali atkreipti dėmesį į jų problemas, gali bandyti surinkti pinigų jiems. Ji sako, kad pamačiusi, kaip šie žmonės kenčia, jos gyvenimas pasikeitė.
„Net ir maža auka gali daug ką pakeisti. Todėl sakau: kas galite, padėkite Saheliui. Padėkite žmonėms, kad jiems nereikėtų eiti miegoti alkaniems“, – sako Edita.
Moteris nusprendė, kad dėmesį į Sahelio problemas ji gali atkreipti užkopdama į aukščiausią pasaulio viršukalnę – Everestą.
„Esu laimingas žmogus, nes niekada net negalėjau pagalvoti, kad turėsiu tokį didelį palaikymą. Tikiuosi, kad galėsiu už tai atsilyginti, galėsiu kažką pakeisti. Kopimas į viršūnę yra savanaudiškas veiksmas. Bet juo aš tikiuosi padėti kitiems“, – sako moteris, užsidegusi mintimi padėti badaujantiems žmonėms.
Neįtikėtini rezultatai
Visai neseniai pradėjusi kopti į kalnus, Edita jau pasiekė tokių rezultatų, apie kuriuos daugelis gali tik pasvajoti. Iš Lietuvos išvykusi 1996 m., moteris nuolat kraustėsi iš vienos šalies į kitą. Gyveno Prancūzijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje. Persikrausčiusi į Romą, ji pradėjo dirbti JT Pasaulio maisto programoje ir dalyvavo humanitarinėse misijose Haityje bei Nigeryje. Pastaruoju metu Edita gyvena Romoje, daug laiko praleidžia Šveicarijoje.
Moteris sako, kad kelionėms į kalnus ją įkvėpė sesuo. 2010 m. pasiekusi savo pirmą viršūnę – Kilimandžarą (5895 m) Tanzanijoje – Edita kopė vis aukščiau. Kitais metais ji įkopė į kelias viršūnes Nepale ir Monblaną (4810 m) Alpėse. Tais pačiais metais įkopė į šeštą pagal aukštį pasaulio viršukalnę Cho Oyu (8201 m) Himalajuose.
Įkopusi į Cho Oyu, Edita Nichols tapo pirmąja lietuve moterimi, įveikusia aštuonis tūkstančius metrų virš jūros lygio viršijantį kalną.
Pernai pavasarį Edita kopė į kalnus Argentinoje. O rudens pradžioje ji išvyko į Himalajus. Moters tikslas buvo Manaslu (8156 m) viršūnė Nepale. Tai aštuntas pagal aukštį pasaulio kalnas. Dėl dažnų lavinų ir pavojingų plyšių jis patenka į pavojingiausiųjų ketvertuką, nors kelias į viršūnę paprastai nelaikomas tarp techniškai sunkiausių maršrutų.
Kelionė susiklostė dramatiškai. Editai su grupe kopiant į viršūnę, didžiulė sniego lavina pražudė daugiau nei dešimt aukščiau buvusių alpinistų. Nevaldomą stichijos jėgą teko pajusti ir Editai, tačiau ji nenukentėjo.
Praėjus vos savaitei po tragedijos Edita pasiekė viršūnę. Į ją lietuvė įkopė pirmoji iš savo grupės, pakeliui aplenkusi anksčiau išėjusius kolegas.
Pasiekusi viršukalnę, Edita iš karto sulaukė žemiau buvusių alpinistų sveikinimų. Ji tapo vienintele moterimi lietuve, net du kartus įveikusia aštuonis tūkstančius metrų virš jūros lygio viršijantį kalną. Tą dieną į viršūnę įkopė visi jos grupės nariai.
Pasiruošusi kopti
Edita teigia, kad žygis į Manaslu buvo sudėti pasiruošimo kopti į Everestą dalis. Ambicingą planą pasiekti aukščiausią pasaulio kalną moteris pavadino „Everestas Saheliui 2013“ („Everest For Sahel 2013“).
 |
| Editos Nichols archyvo nuotr./Senutė ir vaikai stebi galėdami savo pamatyti iPhone ekranėlyje |
„Kai dirbau Nigeryje, žiniasklaida šiai maisto krizei iš pradžių skyrė daug dėmesio. Tačiau po kiek laiko susidomėjimas sumenko. O žmonės šiuo metu čia kenčia ne tik dėl bado. Šiuo metu – ir dėl ginkluoto konflikto Malyje“, – sako moteris.
Edita teigia jau esanti pasiruošusi kopti į aukščiausią pasaulio viršukalnę. Ji intensyviai treniruojasi ir tuo pat metu daro, kaip pati sako, dar „šimtą kitų darbų, kuriuos reikia padaryti prieš išvykstant“.
„Tai yra nepaprasta, kad manimi rūpinasi ir pagalbą siūlo tiek daug žmonių! Rėmėjai man nupirko ant galvos tvirtinamą vaizdo kamerą „Go Pro Hero 3“. Negaliu sulaukti to momentu, kai galėsiu ją išbandyti kalnuose“, – sako Edita prižadėjusi filmuotą medžiagą iš Himalajų parodyti ir 15min.lt skaitytojams.
 |
| Editos Nichols archyvo nuotr./Vaikai |
Šie metai Lietuvos alpinizmui – išskirtiniai. Prieš 20 metų, 1993 m. gegužės 10 d., Vladas Vitkauskas tapo ne tik pirmuoju lietuviu, įkopusiu į Everestą, bet ir pirmuoju trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) alpinistu, aukščiausioje planetos viršukalnėje išskleidusiu nacionalinę vėliavą. Edita sako, kad tai ją dar labiau įpareigoja.
Nors moteris jau daug metų negyvena Lietuvoje, ji visuomet pabrėžia esanti lietuvė. Į kalnus ji visada nešasi ir lietuvišką trispalvę, kurią tikisi išskleisti ir ant „Pasaulio stogu“ vadinamo Everesto.
Į Everestą moteris leisis jau po kelių dienų – pačioje balandžio pradžioje. Planuojama, kad jos žygis į aukščiausią pasaulio tašką gali trukti iki gegužės pabaigos.
Į visas keliones vykstanti už savus pinigus, Edita ir žygį į Everestą finansuoja pati. Moteris teigia, kad vos 3 proc. kelionės išlaidų jai padengia rėmėjai, o visos surinktos lėšos bus skiriamos Sahelio žmonėms.
Žygį į Everestą galite paremti ir jūs. Jei norite daugiau sužinoti apie paramą, kurią galite suteikti šiai ekspedicijai, spauskite čia.
Jei norite tiesiogiai paremti Editą, spauskite čia.
