Šioje videopasakojimo dalyje sužinosite apie Renavo dvarą ir Rionių giminės palikimą.
Rionių palikimas
Renavo dvaras minimas jau XVI amžiuje, nors tuomet turėjo kitą vardą. Jis siejamas su vokiškos kilmės Renė gimine, kuri kūrė jį kaip svarbų savo giminės centrą. XVIII a. žmonės Renavu jį ėmė vadinti savo geradario ir mecenato barono Mikalojaus Antano Renė garbei.
Mikalojaus Antano Renė vyresnysis sūnus Feliksas Renė, baigęs karinę tarnybą, grįžęs į gimtąjį dvarą, ėmėsi dvarą plėsti, puoselėti, gražinti rūmą, stiprinti ūkį. Po jo mirties dvarą paveldėjęs jo sūnus Antanas Renė pastatė vėlyvojo klasicizmo mūrinį rūmą tikėdamasis ir toliau puoselėti savo giminės paveldą.
Antanas Renė – nepaprastai šviesus žmogus, turintis keleto aukštųjų mokyklų išsilavinimą, daug keliavęs ir matęs pasaulio, susipažinęs su menu, domėjosi švietimu ir mokslu, labai mylėjo ir kolekcionavo knygas, todėl rūmuose turėjo dviejų aukštų biblioteką. Dvarą paveldėjęs Antano Renė sūnėnas Eugenijus Renė pratęsė šį darbą. Būdamas taip pat labai išsilavinęs ir išleidęs savo poezijos knygą, jis tvarkė ir pildė biblioteką. Į antrą bibliotekos aukštą veda įviji originalūs laiptai iš paties Eifelio gamyklos.
Antanas Renė garsus ir savo pagalba dviem mažiems be tėvo likusiems bajoraičiams. Kad vaikai neskurstų, Antanas Renė pakvietė juos gyventi pas save į dvarą, kad suteiktų jų luomui tinkamą išsilavinimą, ir pasamdė jiems patį geriausią to laikmečio mokytoją – Lauryną Ivinskį. Vėliau vienas iš šių berniukų – Gabrielius Narutavičius – tapo pirmuoju išrinktu Lenkijos prezidentu, o kitas berniukas – Stanislovas Narutavičius – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.
Dvarai – broliai
Dvarą puošė parkas su suplanuotais pasivaikščiojimo takeliais, akmeniniais suolais, altana. Rūmuose dažnai viešėdavo Oginskiai, nes šių dviejų šeimų ryšiai buvo labai stiprūs, jie giminiavosi. Rūmuose skambėdavo Oginskių orkestro muzika, vyko literatūriniai vakarai, knygų pristatymai.
Vienas iš įspūdingiausių dalykų yra dvaro sodas. Sodai XIX a. buvo būdingi daugeliui dvarų. Juose buvo auginamos atvežtinės obelys, vėliau buvo siekiama auginti vietines veisles. Renavo sodas tapo XIX a. sodininkystės centru Žemaitijoje, kuriame buvo veisiamos ir naujos obelų veislės.
Renavo patiekalas paprastas, bet primenantis, kokią įtaką mums padarė Viduržemio jūros regiono virtuvė. Šparagai, kurie pas mus neretai auginami kaip darželio gėlės, istorinėje virtuvėje buvo laikomi valgomais augalais, ir dabar tai sugrįžta. Padažo prie šparagų pagrindinis ingredientas – baltas vynas.
Šparagų su padažu receptas
Šparagus nuvalyti ir išvirti. Sudėti į lėkštę galvutėmis į vidurį ir atskirai patiekti padažą. Padažas gaminamas taip: paimti 7 šviežių kiaušinių trynius, 12 lotų (maždaug 150 g) cukraus, ir dvi stiklinaites (maždaug 350 ml) balto paprasto vyno. Visą tai gerai išplakti, perkošti per sietelį ir kiek pakaitinti gerai maišant šluotele.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba